Akademinė leidyba

Knygoje pristatomi 123 Vilniaus universiteto bibliotekoje Retų spaudinių skyriuje saugomi XV–XX a. leidiniai, kuriuose atsiskleidžia intriguojantis senųjų spausdintinių knygų pasaulis: XVI a. knygose aprašyti galvos smegenų veiklos tyrinėjimai ar akušerijos pasiekimai, raganų persekiojimo v..

Knygoje pristatomi 123 Vilniaus universiteto bibliotekoje Retų spaudinių skyriuje saugomi XV–XX a. leidiniai, kuriuose atsiskleidžia intriguojantis senųjų spausdintinių knygų pasaulis: XVI a. knygose aprašyti galvos smegenų veiklos tyrinėjimai ar akušerijos pasiekimai, raganų persekiojimo v..

XIII a. islandų visuomenės veikėjo, istoriko, poeto Snorio Sturlusono traktatas Eda (Edda) – unikalus viduramžių Europos literatūros kūrinys. Jame aprašomi senovės skandinavų mitai, pristatomas dievų panteonas, nagrinėjama su šia mitologija glaudžiai susijusi viduramžių skandinavų dvaro poetų – skal..

XIII a. islandų visuomenės veikėjo, istoriko, poeto Snorio Sturlusono traktatas Eda (Edda) – unikalus viduramžių Europos literatūros kūrinys. Jame aprašomi senovės skandinavų mitai, pristatomas dievų panteonas, nagrinėjama su šia mitologija glaudžiai susijusi viduramžių skandinavų dvaro poetų – skal..

Mokomojoje knygoje nagrinėjamas spaudos pirmagimių – XV amžiuje Europoje spausdintų knygų, vadinamųjų inkunabulų, – paveldas. Aiškinamasi, kas būdinga inkunabulams, kaip jie radosi. Svarstoma, kas laikytinas pirmosios spausdintinės knygos kūrėju, kiek iš viso galėjo būti išspausdinta inkunabulų. Apt..

Mokomojoje knygoje nagrinėjamas spaudos pirmagimių – XV amžiuje Europoje spausdintų knygų, vadinamųjų inkunabulų, – paveldas. Aiškinamasi, kas būdinga inkunabulams, kaip jie radosi. Svarstoma, kas laikytinas pirmosios spausdintinės knygos kūrėju, kiek iš viso galėjo būti išspausdinta inkunabulų...

Šios knygos radimosi pagrindas – bendradarbiavimas su MO muziejumi, rengiant internetinę Kultūros istoriją. Knygoje pristatoma įvairius apribojimus patirianti meno sritis – teatro dailė. Čia įrėminimo sąvoka vartojama plačiąja prasme. Ji ne tik nusako ideologinį spaudimą sovietmečiu, bet ir tinka ka..

Giunteris Valrafas vėl keliauja po priedanga. Pasivadinęs Michaeliu G., tyrinėjo Vokietijos skambučių centrų kasdienybę – laikraštyje „Zeit" išspausdintas reportažas sulaukė didžiulio atgarsio. Kitas sėkmingas žurnalistinis tyrimas atsirado, kai kartu su kitais mažą atlygį gaunančiais darbuotojais G..

Tai monografijos pobūdžio kelių dešimtmečių knygotyrinis darbas. Gausiais archyviniais ir dokumentiniais šaltiniais paremta monografija skirta 1918–1940 m. Lietuvos jaunimo spaudos istorijai. Analizuojama apie 3000 leidinių: periodika, knygos, brošiūros ir smulkioji spauda. To meto spauda atspin..

„Jaunimas istorijos skersvėjuose. Lietuvos jaunimo spauda 1918–1940 metais" – monografijos pobūdžio kelių dešimtmečių knygotyrinis darbas. Gausiais archyviniais ir dokumentiniais šaltiniais paremta monografija skirta 1918–1940 m. Lietuvos jaunimo spaudos istorijai. Analizuojama apie 3000 leidinių: p..

Per kelerius pastaruosius metus leidybos pramonės peizaže įvyko reikšmingų pokyčių. Jie apėmė iš visų pusių patiriamą rinkos ardymą, visų leidybos sektorių perėjimą į skaitmeninį pasaulį, pagrindinių žaidėjų konsolidavimąsi ir gaminio pakeitimą paslauga. Visi tai vyko kintančių medijų vartot..

Studija yra Kristijono Donelaičio publikuotojo ir nepublikuotojo (memorialinio) paveldo knygotyrinis darbas. Ji sudaryta iš trijų dalių. Pirmojoje teikiama Donelaičio asmeninės bibliotekos rekonstrukcija, antrojoje analizuojama jo kūrybos knygų leidyba, trečiojoje – autoriaus atminimo įprasminim..

Monografijoje nagrinėjama Lietuvos buhalterinės apskaitos sistemos raida, išskiriami šie raidos etapai: 1) buhalterinės apskaitos ištakos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpiu (1251–1795); 2) buhalterinės apskaitos būklė carinės Rusijos okupuotoje Lietuvos teritorijoje (1975–1914) ir Pi..

Knygoje lietuvių ir anglų kalbomis trumpai aprašyta istorinė folkloro ansamblio „Ratilio" tautinių drabužių kaita su buvusių ansamblio narių liudijimais. Didžioji knygos dalis – nuotraukos, kuriose, suskirstytose į 6 skyrius (Archeologiniai drabužiai, Aukštaitijos, Žemaitijos, Mažosios Lietuvos, Dzū..

Mokslininkės Nastazijos Keršytės (deja, nebaigtoje) monografijoje aptariami Lietuvos muzeologijos raidos (XVIII a. antroje pusėje–XXI a.) būdingi bruožai. Muzeologijos raidos objektas suprantamas, remiantis šiuolaikinio austrų muzeologo Friedricho Waidacherio istorinės muzeologijos samprata, t. y. t..

Skaitytojams siūlomas straipsnių rinkinys (sud. Irena Valikonytė ir Neringa Šlimienė), paruoštas 2016 m. lapkričio 17–18 d. vykusioje tarptautinėje konferencijoje perskaitytų pranešimų pagrindu. 2016 m. sukako 450 metų, kai buvo priimtas ir pradėjo galioti antrasis Lietuvos Statutas. Ši sukaktis Vil..