Savižudybės Vilniaus mieste: atvejų analizė

Pastaraisiais metais Lietuvoje vis labiau rūpinamasi savižudybių prevencija, randasi daugiau tinkamos pagalbos išgyvenantiesiems savižudybės krizę. Bet kaip tai atrodo savižudybių paliestiems žmonėms? Ką pasakoja nusižudžiusiųjų artimieji apie žmogaus kelią iki tos tragedijos? Ar tikrai patiriant sunkumų yra kur kreiptis pagalbos? Ar tikrai pagalba pasiekia žmones tada, kai jos reikia? Kaip veikia sveikatos sistema, ką patiria žmonės, susidūrę su teisėsauga ir iškilus socialinės pagalbos poreikiui? Pagaliau – kaip jaučiasi patys artimojo savižudybės paliesti žmonės? Ar jie nori pagalbos? Kokios? Ar esama jų lūkesčius tenkinančių pagalbos ir paramos vietų? Ir bendrai – kaip reikėtų gerinti visą savižudybių prevencijos sistemą? Tai klausimai, į kuriuos buvo siekta atsakyti tęstiniu tyrimu, kurį nuo 2016 m. Vilniaus universiteto Suicidologijos tyrimų centras atlieka Vilniaus mieste.

Šiame tekste pateikiami 2020 m. atlikto tyrimo rezultatai, kurie apima Vilniaus mieste nuo 2019 m. lapkričio iki 2020 m. spalio įvykusių savižudybių analizę. Mokslinio tyrimo tikslas buvo apklausti nusižudžiusiųjų artimuosius ir nustatyti, ar buvo gauta reikalinga sisteminė pagalba, įvertinti savižudybių prevencijos sistemos funkcionavimą ir pateikti rekomendacijas bei išvadas, kaip tobulinti savižudybių prevencijos sistemą.