Kultūros centrai: bendradarbiavimas, bendruomenių mobilizavimas ir edukacinės praktikos
Kiekis
Monografija yra skiriama kultūros organizacijų darbuotojams ir
savanoriams, kultūros politikos kūrėjams, kultūros vadybininkams ir
tiems, kurie domisi kultūros organizacijomis ir jose vykstančiais
edukaciniais procesais. Ji gali būti naudinga studijuojantiesiems
kultūros ir meno vadybą, tiems, kuriems rūpi vietos bendruomenių plėtra,
kurie domisi socialiniais ir kultūriniais procesais šiuolaikinėje
Lietuvos visuomenėje. Monografijoje gilinamasi į daug reikšmingų
kultūros centrų veiklos sričių. Pirmiausia atliekama regioninės kultūros
politikos analizė kultūros centrų veiklos kontekste, pateikiama
įstatymų ir mokslinės literatūros aptartis. Taip pat atlikta išsami
kultūros centrų veiklos ypatumų bei bendruomenės ir kultūros centrų
sąveikos aspektų analizė: aptariama tarpkultūrinio-tarptautinio
bendradarbiavimo, kaip kultūros diplomatijos dalies, svarba kultūros
centrų veikloje, analizuojamas kultūros centrų vaidmuo stiprinant
tautinę kultūrą Lietuvoje, gilinamasi į neformaliojo mokymo(si) ypatumus
siekiant identifikuoti edukacijos sampratą, kuria vadovaujasi kultūros
centrų vadovai ir darbuotojai, atskleidžiamas jos vaidmuo kultūros
centrų veiklos kontekste, atkreipiamas dėmesys į kultūros centrų
darbuotojų, savanorių ir vartotojų motyvavimo veiksnius.
Kultūros
centrų asociacijos prezidentas, Klaipėdos universiteto dėstytojas Romas
Matulis, perskaitęs monografiją, pažymėjo: „Knygos atsiradimas yra labai
reikšmingas ir lauktinas įvykis, padėsiantis tiek kultūros praktikams,
tiek teoretikams, politikams ar kultūros studijų programų studentams
giliau pažvelgti į kultūros centrų sistemos procesus, tiksliau juos
vertinti, suvokti jų ypatumus, pažinti, lyginti ar žinoti tikrąją jų
veiklos prasmę. Monografija aktuali ypač dabar, kai kultūros centrai, jų
veikla sparčiai kinta, įvairėja ir įgauna vis naujesnes formas ir
reikšmes“.