Lietuvių bendrinė tartis. Norminimo istorija ir dabartis
Kiekis
Knygoje aprašomos lietuvių bendrinės tarties atsiradimo
sąlygos ir aplinkybės XIX–XX a. sandūroje, jos norminimas ir vartojimas
tarpukario Lietuvoje, sovietmečiu ir atkūrus nepriklausomybę 1990 metais.
Šio kalbos lygmens norminimo
pagrindus paklojo Jonas Jablonskis 1901 m. gramatikoje. Tarpukariu lietuvių
profesionaliojo teatro kūrėjų ir Lietuvių kalbos draugijos kalbininkų
pastangomis bendrinė tartis tapo tikrove. Išugdytas nors ir nedidelis
išsilavinusių žmonių sluoksnis, kuriam toji tartis buvo tapusi profesinės
veiklos įrankiu ir saviraiškos dalimi.
Nuėjusi neilgą raidos kelią šiandien
bendrinė tartis kelia įvairių klausimų dėl jos kodifikacijos sąstingio, kai
kurių sustabarėjusių normų, todėl reikalauja atidžios normintojų peržiūros.
Studijoje aptariami diskusiniai tarties normų atvejai, rašoma apie bendrinės
tarties vartojimo ypatumus šiandieninio teatro, radijo, televizijos, švietimo
sistemos ir kitose srityse.
Ši bendrinės tarties norminimo istorijos apybraiža yra pirmasis mėginimas mūsų kalbotyroje parašyti analitinę šio kalbos lygmens istoriją, kurioje būtų parodytas ilgas ir sudėtingas jos raidos kelias, apžvelgtos šių dienų tarties funkcionavimo ir kodifikacijos ypatybės. Tikimasi, kad visa tai galėtų padėti spręsti ir dabartinius tarties norminimo bei ugdymo klausimus. Manytina, kad šis darbas galėtų papildyti ir pagal kalbos lygmenis rašytiną lietuvių kalbotyros istoriją.
Be istorinės apžvalgos, studijoje keliamas
tikslas nuodugniai išanalizuoti dabartinės bendrinės tarties funkcionavimo
ypatumus įvairiose jos vartojimo srityse, aptarti probleminius dabartinių
tarties normų klausimus, ieškoti atsakymų, kaip jas būtų galima patikslinti ir
priartinti prie vartosenos.