Nuo greitų pergalių prie skaudžių pralaimėjimų: Lietuvos viešosios politikos atsakas į COVID-19 pandemiją ir šios krizės valdymas 2020 m.

Monografijoje nagrinėjamas Lietuvos ir kitų ES šalių narių atsakas į COVID-19 sukeltą pandemiją. Jis apima viešosios politikos turinį visuomenės sveikatos apsaugos ir ekonomikos srityse, taip pat ekstremaliosios situacijos ir karantino valdymą Lietuvoje nuo 2020 m. vasario pabaigos iki 2020 m. gruodžio pradžios, kai veiklą baigė Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė. Remdamiesi mokslinio tyrimo išvadomis, autoriai pateikia rekomendacijas, kaip ateityje efektyviau reaguoti į panašaus pobūdžio krizes, taip pat Lietuvos valdžios institucijoms pasiūlo idealųjį krizės valdymo modelį.

„Lietuvoje retai pasirodo knygų, kurios operatyviai reaguoja į valstybei svarbius įvykius, pasiūlydamos ne tik greitai atliktą, bet ir išsamią, įrodymais pagrįstą politinių sprendimų, jų pasekmių ir priežasčių analizę. Ši knyga yra būtent tokia. Jos autoriai, remdamiesi solidžia akademine literatūra, išsamiais Lietuvos ir kitų ES šalių duomenimis, pokalbiais su krizės valdyme dalyvavusiais žmonėmis, per ypač trumpą laiką išanalizavo, kaip 2020 metais Lietuva tvarkėsi su žmonių gyvenimus pakeitusia COVID-19 pandemija. Manau, kad šis darbas bus įdomus visiems, kam rūpi geriau suprasti šios pandemijos sukeltos krizės poveikį mūsų šalies sveikatos apsaugos ir ekonominės politikos pokyčiams. Ši knyga ir joje pateikiamos rekomendacijos turėtų būti ypač naudingos politikams, kurie nuoširdžiai nori stiprinti valstybės institucijų gebėjimus ir pasitikėjimą šalyje. Linkiu mums visiems pasimokyti iš šios krizės patirčių, kad ateityje tvarkantis su naujomis krizėmis pergalių Lietuvoje būtų daugiau nei pralaimėjimų“, - Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus

„Socialiniai ir humanitariniai mokslai dažnai sulaukia pastabų dėl nenoro ar nesugebėjimo operatyviai konceptualizuoti aktualias problemas. Viešoji erdvė iš mokslininkų reikalauja greitų įžvalgų ir sprendinių, nors patikimai mokslinei analizei reikia duomenų ir laiko. VU TSPMI mokslininkų tyrimas parodo, kad net ir sudėtingoje bei vis dar besikeičiančioje situacijoje galima imtis analizės, teikti siūlymus, formuluoti apibendrinimus. Teorinis lygmuo siejasi su praktinėmis rekomendacijomis, o lietuviška medžiaga nagrinėjama plačiame europiniame kontekste. Atliktas tyrimas gali tapti tvirtu pagrindu kurti krizių valdymo politiką, taip pat atverti galimybę naujos krypties studijoms. Tai naujas žodis Lietuvos moksle, atskleidžiantis, koks potencialas slypi mokslinėmis žiniomis grįstame valdyme“, - prof. dr. Rimvydas Petrauskas, Vilniaus universiteto Rektorius

„Tai gerai parašyta, sistemingu moksliniu tyrinėjimu paremta monografija, teikianti įdomias išvadas ir – kas neįprasta monografijoms – rekomendacijas, net idealų krizės valdymo modelį. Rekomendacijos turėtų būti ypač vertingos toliau siekiant tvarkytis su krize. Pagirtina monografijos struktūra ir dalykinė apimtis, turtingas ir tikslus mokslinis aparatas, ypač atlikto tyrimo įkontekstinimas atitinkamoje literatūroje. Labai geras techninis mokslinis lygis – formuluočių sklandumas, nuorodos, jų skaičius, tikslumas ir pan. Jaučiasi, kad tai patyrusių meistrų darbas. Monografija apima ir epidemiologinį, ir ekonominį atsaką, nagrinėja valdymo gebėjimus, koordinavimą, lyderystės charakteristikas. Ypač įtikina ryšio tarp valdymo gebėjimų ir atsako specifikos įžvelgimas. Tai neabejotinas indėlis į socialinę krizių valdymo literatūrą, kuris atskleidžia įsisenėjusias viešosios politikos ir valdymo problemas Lietuvoje. Apskritai ši monografija – tai puikus per labai trumpą laiką atliktas darbas“, - dr. Klaudijus Maniokas, ESTEP valdybos pirmininkas

„Monografijos autoriai pasakoja krizės valdymo istoriją pasitelkdami mokslinę vaizduotę ir metodą. Tekstas, iliustruotas autentiškais ekspertų pasisakymais, padeda atsakyti į rūpimus klausimus. Kaip valdėme COVID-19 pandemiją? Ar mums sekėsi geriau nei kitoms šalims? Ką galima buvo padaryti, kad antrosios pandemijos bangos įkarštyje Lietuva nepatektų tarp labiausiai paveiktų šalių? Galiausiai, ko išmokome ir ką pritaikysime krizių valdymui ateityje?“, - prof. dr. Audronė Telešienė, Kauno technologijos universitetas