Nuotolinis vaikų ugdymas pandemijos dėl COVID-19 metu: grėsmės ir galimybės ekosisteminiu požiūriu

Dėl COVID-19 pandemijos paskelbus karantiną, per trumpą laiką turėjo persiorientuoti ir persiorganizuoti visa švietimo sistema, kai vaikų ugdymo (dalykinio, socialinio, net fizinio) forma pakeista iš tiesioginės į nuotolinio ugdymo formą. Šis nenumatytų sąlygų sukeltas staigus pokytis paveikė ugdymo proceso dalyvių (vaikų, tėvų, mokytojų) sąveiką, įsitraukimą ir vaidmenis ugdymo procese; ugdymo aplinką, turinį ir pobūdį. Tai analogų neturinti patirtis, kurią būtina tirti idant būtų geriau pasirengta galimoms ateities krizėms. Todėl įvairių sričių ir krypčių - edukologijos, psichologijos, socialinio darbo, sociologijos ir medicinos mokslininkai susijungė bendram tyrimo projektui „Nuotolinis vaikų ugdymas pandemijos dėl COVID-19 metu: grėsmės bei galimybės ekosisteminiu požiūriu“, kurį 2020 m. birželio – gruodžio mėnesiais finansavo Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. S-COV-20-11). Pagrindinis šio projekto tikslas - visapusiškai analizuoti privalomo nuotolinio ugdymo(si) iššūkius ugdymo procesui ir jo dalyviams (vaikams, tėvams, ugdytojams), grėsmes ir galimybes priešmokyklinių ir pirmų - aštuntų klasių vaikų fizinei ir psichikos sveikatai, saugumui ir mokymosi sėkmei bei parengti rekomendacijas švietimo, socialinės politikos formuotojams ir vykdytojams, mokyklų vadovams, mokytojams ir tėvams.

Ši mokslo studija - tai labai intensyvaus plataus tyrimo, atlikto per trumpą laiką daugiadisciplininės mokslininkų komandos, rezultatas.