Ankstyvoji pagalba vaikams, turintiems klausos sutrikimų. Rekomendacijos sistemai Lietuvoje tobulinti. Ekspertinis darbas

Kiekvienais metais Lietuvoje gimsta apie 30–40 naujagimių, kurie turi didelių klausos sutrikimų arba yra visiškai kurti. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad kochlearinė implantacija (arba klausos implantacija) yra saugus ir efektyvus būdas kurtumui gydyti. Lietuvoje pirmosios kochlearinės implantacijos atliktos 1998 metais, o pastaraisiais metais atliekama apie 50 implantacijų kasmet. Dauguma implantuojamų asmenų – vaikai. Tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse atlikti tyrimai rodo didžiulę kochlearinės implantacijos rezultatų diferenciaciją. Be fziologinių veiksnių, klausos ir kalbos raidos rezultatai po implantacijos taip pat priklauso nuo tėvų motyvacijos, įsitraukimo į vaikų lavinimo procesą, sveikatos, socialinių, švietimo paslaugų prieinamumo ir kitų veiksnių. Šių rekomendacijų tikslas – suformuluoti konkrečius pasiūlymus, kaip tobulinti vaikų, turinčių klausos sutrikimų, ankstyvosios pagalbos sistemą Lietuvoje. Rekomendacijos parengtos skirtingiems kochlearinės implantacijos proceso etapams tobulinti ir apima švietimo, socialinės ir sveikatos apsaugossritis. Skiriami šeši pagrindiniai šio proceso etapai: 1) naujagimių klausos patikra ir įgimto klausos sutrikimo diagnostika; 2) klausos lavinimas nustačius klausos sutrikimą; 3) sprendimo priėmimas, implantacija; 4) implanto įrangos techninis aptarnavimas; 5) klausos lavinimas po implantacijos; 6) rezultatų stebėsena ir analizė. Rekomendacijos parengtos 2017–2019 metais Vilniaus universitete įgyvendinant mokslinių tyrimų projektą „Vaikų su kochleariniais implantais socialinės integracijos iššūkiai Lietuvoje“. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba, sutartis Nr. S-MIP-17-111. Leidinys skirtas mokslininkams, medikams, pedagogams, politikams, kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų bendruomenės nariams.