Mykolas Girdvainis (1841–1925). Autobiografija

Knygoje pristatoma nepelnytai primiršto mokslininko, gamtininko, entomologo ir ichtiologo Mykolo Kazimiero Girdvainio (Michał Kazimierz Girdwoyń, 1841 Vilniuje – 1824 Išlynose) mokslinė biografija, paremta jo paties apie 1917–1918 m. parašyta Autobiografija. Jos nuorašas, saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje, buvo padarytas Stulgių klebono Antano Kaributo Skinderio (1869–1948) užsakymu. M. Girdvainis – bajoras, karo inžinierius, prasidėjus 1863 m. sukilimui pasitraukęs į atsargą, atsidėjo biologijai: žinių sėmėsi Anglijoje, Čekijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje ir kitur. Paliko daugiau kaip 20 įvairios apimties mokslo darbų, o šlovę jam atnešė veikalai Bitės anatomija ir Žuvų patologija, iliustruoti jo paties piešiniais ir išversti į kelias kalbas. M. Girdvainis buvo daugelio užsienio mokslo draugijų narys, rūpinosi žuvininkystės pažanga, perprato ir biologinę, ir techninę žuvininkystės puses, pagal jo projektus įkurta apie 300 tvenkininės žuvininkystės ūkių. Autobiografija atskleidžia M. Girdvainio savimonės kaitą atsikuriant nepriklausomoms Lenkijos ir Lietuvos valstybėms, taip pat jo mokslinių kelionių ir tyrimų geografiją, apimančią istorinę Lietuvą, Lenkiją, Didžiąją Britaniją, Prancūziją, Italiją, Rusiją ir kitas šalis. Joje užfiksuoti ryšiai su mokslo (Émile Blanchard, Henri Milne-Edwards, Richard Owen ir kt.), kultūros ir literatūros (Aleksander Borejko, Iganacy Chodźko, Józef Ignacy Kraszewski, Henryk Sienkiewicz ir kt.) žmonėmis leidžia įžvelgti mokslinės komunikacijos tendencijas XIX a. antrosios pusės Lietuvoje ir Vakarų Europoje.