Liaudiškasis pamaldumas. Naratyvai apie šventuosius XX a. vidurio – XXI a. pradžios Lietuvos kultūroje
Kiekis
„Šiandienos religinio tapatumo ir asmens religingumo kaita kviečia iš naujo pažvelgti į žmogaus santykį su šventaisiais ir praktiką, skirtą jiems pagerbti. Gilinantis į liaudies pamaldumo raiškos formas, kyla klausimas, kaip šiandieniame pasaulyje suvokiami krikščionių šventieji. Ar šventieji, kuriais tradicinėje Lietuvos kultūroje buvo tiesiogiai ir besąlygiškai pasitikima, išlieka svarbūs dabartiniame pasaulyje, ar jie vis labiau pamirštami ir nebeatlieka išskirtinio vaidmens religiniame žmogaus gyvenime?“ – teigia autorė dr. Aušra Kairaitytė (Kauno fakultetas, Kalbų, literatūros ir vertimo studijų institutas) knygos pratarmėje.
Monografijoje tyrinėjama liaudiškojo pamaldumo šventiesiems raiška XX a. vidurio – XXI a. pradžios Lietuvos kultūroje. Analizuojami naratyvai, kuriuose pasakojama apie asmens ir bendruomenės religinį gyvenimą, šventiesiems pagerbti skirtą praktiką, šventųjų traktuotę, asmeninį santykį su svarbiais šventaisiais ir privačią, asmeninę religinę patirtį. Aptariamas šventųjų vietų lankymo, piligriminių kelionių tikslas, namuose įrengtų altorių funkcija, asmeninių maldų turinys ir intencija. Aiškinamasi kokius šventuosius išskiria pats žmogus, kaip asmuo suvokia šventųjų atliekamas funkcijas ir kokia jiems priskiriama veikla išlieka aktuali šiandienos visuomenėje.
Monografija turėtų sudominti ne tik religijos etnologijos, lietuvių pasakojamosios tautosakos tyrėjus, bet ir įvairių sričių mokslininkus, kurie domisi liaudiškojo pamaldumo, religinio tapatumo tyrimais, taip pat – švietimo, kultūros darbuotojus, kuriems įdomus folkloras, etninė kultūra, liaudies religija. Tikimasi, kad monografija suteiks įdomių žinių ir suteiks galimybių naujai pažvelgti į liaudiškojo religingumo raiškos problemą iš etninės kultūros ir folkloro kūrinių tyrimo perspektyvos.