Žvilgsnis į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę iš paukščio skrydžio: XVI–XIX amžiaus rankraštiniai kartografijos šaltiniai
Kiekis
Šio tyrimo objektas yra XVI–XIX a. pradžios buvusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) žemių valdų rankraštiniai žemėlapiai ir planai. Leidinio įvade-studijoje pristatomi kartografiniai dokumentai kaip istorijos šaltiniai, išryškinant jų naudojimą LDK istorijos tyrimuose; aptariama kartografinių šaltinių simbolių ir ženklų, išreiškusių erdves, kaita XVI–XIX a. Analizė leidžia iš dalies kalbėti apie atskirų epochų žmonių kognityviąją – mentalinę žemėlapių sampratą. Antrą tyrimo – leidinio dalį sudaro XVI–XIX a. LDK ir, 1795 m. panaikinus Abiejų Tautų Respubliką (ATR), jos teritorijų Rusijos imperijos sudėtyje privačių žemių valdų ir gyvenviečių, administracinių vienetų žemėlapių bei planų publikacijos. Skelbiamas šimtas kartografinių šaltinių, atrinktų iš Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriaus saugyklos. Šių dokumentų visuma rodo, kad LDK gyvavimo metais jų daugiausia parengta XVIII a. antroje pusėje. Nemažai jų sukurta XIX a. pradžioje Rusijos carų valdymo metais. Kai kuriuose XIX a. pradžios žemėlapiuose perbraižyta ankstesnių amžių kartografinių dokumentų informacija, atspindinti mažai pakitusią ATR teritorinę struktūrą. Šia kartografinių šaltinių publikacija siekiama į mokslo apyvartą įtraukti mažai žinomus ir kuo įvairesnius LDK istorijos pažinimo ir paveldo dokumentus.