Humanitariniai mokslai

Pranciškaus Smuglevičiaus (1745–1807) profesinė meistrystė, susiformavusi tuometiniame Europos meno ir kultūros centre – Romoje, vėliau leido padėti profesionalių dailininkų rengimo pamatus Lietuvoje. Nors tapytojas pasižymėjo aktyviu dalyvavimu politiniuose ir kultūriniuose savo tėvynės reikaluose,..

Monografijoje nagrinėjami du skirtingi – XIX a. antrosios pusės ir XX a. vidurio – lietuvių prievartinės migracijos atvejai: pirmasis – į Rusijos Užvolgį, antrasis – į Kazachstaną. Abu šie atvejai turi bendrą bruožą – vienokį ar kitokį savo lietuviškos etnokultūrinės tapatybės išlaikymą ir perdavimą..

„Praktinėje bendrinės lietuvių kalbos gramatikoje“ aprašomos keturių kalbos lygmenų – fonetikos, morfologijos, žodžių darybos ir sintaksės – vienetų ypatybės, kreipiant dėmesį į pakraštinius sistemos atvejus. Kalbos normos apraše nėra aptariamos, tačiau nustatomas probleminių atvejų santykis su daba..

Ši knyga – tai antrasis prieš dešimtmetį (2013 m.) išėjusio specialaus mokslinio leidinio „Metodai Lietuvos archeologijoje. Mokslas ir technologijos praeičiai pažinti“ tomas. Jame pristatomi Lietuvos archeologijoje naudojami įvairių mokslo sričių metodai, jų veikimo principai ir praktinio pritaikymo..

Kas naujo? – trumpas lietuvių kalbos kaip svetimosios kursas pažengusiesiems, siekiantiems B1 kalbos mokėjimo lygio. Pateikiama daug įvairių žodyno ir gramatikos užduočių, tekstų su užduotimis. Daug dėmesio skiriama sociokultūrinei kompetencijai ugdyti – supažindinama su lietuvių gyvenimo būdu, aktu..

Vadovėlis ,,Nė dienos be lietuviu kalbos“ skiriamas įvairaus amžiaus, skirtingų profesijų, interesų ir išsilavinimo žmonėms, pradedantiems mokytis lietuvių kalbos. Vadovėlyje mokoma svarbiausių komunikacinių intencijų raiškos, žodyno, paprastai, aiškiai ir nuosekliai pateikiami lietuvių kalbos grama..

Ši metodinė priemonė skirta būsimiems ir esamiems mokytojams, kurie ieško netradicinių ugdymo sprendimų pamokose, kurie nori išeiti iš „saugių“ vadovėlio ribų ir eiti į kūrybiškumo, patyrimo, motyvuojančių emocijų bei iššūkių ugdymo(si) kelionę. Tai leidžia neapsistoti vien ties dalykinio turinio ir..

Monografijoje, remiantis pirminiais sanskrito ir pali kalbų šaltiniais ir gausia kritine literatūra, analizuojamas visas spektras savitų indiškos filosofijos idėjų ir koncepcijų, mitologinės, religinės doktrinos bei specifiniai kultūriniai Indijos reiškiniai. Daug dėmesio joje skiriama Indijos ir Va..

The importance of the topic of this monograph is underlined by the increasing inter-national mobility of students and more intense competition between host countries. Traditional educational centres, especially across the European Union, are losing their share of the international educational servic..

Pirmą kartą Lietuvos skaitytojams pristatomas Aristotelio „Retorikos“ lietuviškas vertimas su moksliniais komentarais. „Retorika“ – svarbus senovės Graikijos literatūros ir intelektinės veiklos paminklas, vienas iš seniausių išlikusių fundamentinių Vakarų Europos humanitarinės minties traktatų, kuri..

Karaim is a Turkic West Kipchak group language that reached Lithuania together with the Karaim community in the 14th century and ever since was preserved, used by the Karaims and still is spoken today exclusively in Lithuania by approximately 30 people.This volume offers an overview of the Karaim la..

Monografijoje nagrinėjami valdžios ir bendruomenės tarpusavio santykiai XVII–XVIII a. pr. Autorė pagrindinį dėmesį skiria teisiškai fiksuotai ir apibrėžtai geografinėmis ribomis karališkos Šiaulių ekonomijos mikrobendruomenei. Jos pavaldiniai turėjo daug daugiau galimybių artikuliuotai išreikšti ir ..

Monografijoje tiriama literatūros skaitymo problematika, kuri plėtojama semiotinėje perspektyvoje, skaitymą siejančioje su teksto prasmės klausimu. Autorės konstruoja skaitymo logiką aiškinančius – Charleso S. Peirce’o, Jurijaus Lotmano ir Algirdo Juliaus Greimo semiotikų idėjomis grįstus – teoriniu..

Knygoje per prisiminimus, dokumentus ir vaizdus pateikiama pastarųjų 30 metų Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros istorija...

„Katedros įkūrimas susijęs su dekano funkcijomis. Būta daug gražių idėjų, bet reikėjo tapti Istorijos fakulteto dekanu, kad įkurčiau naują katedrą. Tuo metu gyvenome perversmų laikais, o toks laikas – tai didelis iššūkis. Du kartus nešiau pareiškimą, kad palieku dekano pareigas, bet abiem kartais su..

Monografijoje tiriama literatūros skaitymo problematika, kuri plėtojama semiotinėje perspektyvoje, skaitymą siejančioje su teksto prasmės klausimu. Autorės konstruoja skaitymo logiką aiškinančius – Charleso S. Peirce’o, Jurijaus Lotmano ir Algirdo Juliaus Greimo semiotikų idėjomis grįstus – teoriniu..