Humanitariniai mokslai

Nuo pat XVI a. Vilniaus universitete Ciceronas buvo vienas iš labiausiai skaitomų ir studijuojamų autorių, o jo veikalai gausiai leidžiami įvairiausiose Vilniaus spaustuvėse. Ir mūsų laikais Cicerono veikalai, ypač jo kalbos, yra chrestomatiniai tekstai, be kurių neįmanomas nei elementarus, nei išsa..

Knygoje pristatomi 123 Vilniaus universiteto bibliotekoje Retų spaudinių skyriuje saugomi XV–XX a. leidiniai, kuriuose atsiskleidžia intriguojantis senųjų spausdintinių knygų pasaulis: XVI a. knygose aprašyti galvos smegenų veiklos tyrinėjimai ar akušerijos pasiekimai, raganų persekiojimo v..

Knygoje sudėtos Vilniaus universitete Anglų filologijos katedroje vėlyvuoju sovietmečiu ir ankstyvuoju Lietuvos nepriklausomybės laiku dėsčiusių anglistų mintys. Joje daugiausia tekstų, kuriuose buvę dėstytojai kalba patys apie save – apie juos suformavusią aplinką, studijas, darbą. Kai kuriuo..

Knygoje nagrinėjamos Vakarų filosofinio mąstymo kolizijos, susijusios su istorinės sąmonės rastimi, raida ir plėtra iki pat mūsų dienų. A. Mickūnas sutelkia žvilgsnį į šią daugialypę problematiką, lemiančią dabartį ir, kiek pajėgiame įžvelgti, ateitį...

Įvairialypis istorijos ir muziejaus santykis yra viena iš pamatinių Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto įvairių studijų programų dalykų temų. Vienas iš svarbių aptariamo santykio aspektų yra didaktinė istorijos perteikimo (jį aiškinant kaip žinių, patirties perdavimą ir įsisavinimą) mu..

Knygoje spausdinami žymaus lietuvių kalbininko, Lietuvos mokslų akademijos nario korespondento, profesoriaus Alekso Girdenio (1936–2011) laiškai kolegai ir bendrakursiui Aldonui Pupkiui, rašyti daugiausia baigiant kalbos mokslus Vilniaus universitete ir pradėjus ten savo mokslinę karjerą. Juose ..

..

Angliškai ir daniškai rašiusios danų klasikės Karen Blixen (1885 – 1962), dar žinomos Isak Dinesen slapyvardžiu, kūryba pasaulyje yra plačiai nagrinėjama. Šioje monografijoje į ją pažvelgta kiek nauju žvilgsniu – per žaidimo ir žaismo sąvokų prizmę. Šia knyga buvo siekta ne formaliai ir galutinai at..

Semiotikoje dar nėra pamatinės ir tikslios ženklo teorijos. Šioje studijoje pateikiamas požiūris į ženklą, grįstas Aristotelio ir Tomo Akviniečio esaties ir pažinimo teorija (hilomorfizmu). Esminė jo ypatybė ta, kad ženklas ir žymimasis objektas nagrinėjami kaip išvestinės sąvokos, konstruojamos..

Knygoje "Vilniaus viešosios bibliotekos dienoraštis 1910-1911" publikuojamas Vilniaus viešosios bibliotekos, įkurtos 1867 m. nusavintų E. Tiškevičiaus Senienų muziejaus rinkinių pagrindu, Dienoraštis (1910 m. lapkričio 1 d. – 1911 m. vasario 2 d.) rusų kalba, jo vertimas į lietuvių, dalies t..

Remiantis atsiminimais, kitų asmenų pasakojimais, dienoraštiniais fragmentais, laiškais, spausdintais ir rankraštiniais šaltiniais, pateikiamos mokslininkų, rašytojų, kultūros veikėjų memuarinės apybraižos, atskleidžiami kai kurie gyvenimo aspektai ir epizodai. Publikuojamas pluoštelis laiškų...

1957–1962 m. m. Vilniaus universiteto studentų lituanistų, palikusių ryškų pėdsaką Lietuvos mokslo, meno, visos mūsų kultūros istorijoje, atsiminimai – apie sudėtingą laikmetį, apie dėstytojus ir jau mirusius kolegas...

Monografijoje pateikiama literatūros teologijos, kaip tarpdisciplininės teori­jos, perspektyva. Bendrajame literatūros sąsajų su teologine problemika lauke interpretuojami lietuvių literatūros kūriniai, nušviečiantys įvairius teologinius klausimus savitais meninio mąstymo aspektais. Kaip liter..

Studija yra Kristijono Donelaičio publikuotojo ir nepublikuotojo (memorialinio) paveldo knygotyrinis darbas. Ji sudaryta iš trijų dalių. Pirmojoje teikiama Donelaičio asmeninės bibliotekos rekonstrukcija, antrojoje analizuojama jo kūrybos knygų leidyba, trečiojoje – autoriaus atminimo įprasminim..