Humanitariniai mokslai

XIX a. rusų romanas šiandien laikomas vienu didžiausių Rusijos indėliu į pasaulio kultūros istoriją. Fiodoro Dostojevskio (1821–1881) ar Levo Tolstojaus (1828–1910) pavardės iš kino, televizijos ekranizacijų ar teatro pastatymų žinomos net ir tiems, kurie jų romanų niekada nėra skaitę. Kai k..

Nors žodis „ontologija“ filosofijos žodyne atsirado tik XVIII amžiaus pradžioje, klausimas apie tai, kas iš tikro yra, buvo iškeltas jau tada, kai atsirado pati filosofija, t. y. kai pirmieji filosofai ėmė klausti apie tikrovės pirmąjį pradą, tai tikrovei suteikiantį tiek galutinį pagrindą, ..

Ši knyga – tai bandymas prieiti prie Lietuvos žydų religinės (iš dalies ir filosofinės) minties paveldo tokiu būdu, kad atsiskleistų jo situacija modernių laikų religijotyrinių ir kai kurių filosofinių idėjų bei kategorijų kontekste, diskutuojant su religijotyroje įsitvirtinusiomis tokiomis ..

Monografijoje svarstomi teoriniai ir praktiniai literatūros intermedialumo klausimai: kaip besiformuojančios literatūros intermedialumo studijos įprasmina medijos sąvoką, kokiu pagrindu tam tikri teksto aspektai siejami su konkrečia medija, kaip literatūra aktyvuoja su kitomis medijomis siej..

Straipsnių rinkinyje, parengtame pagal 2013 m. lapkričio 7–8 d. Vilniaus universitete vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje, skirtoje 1588 m. Trečiojo Lietuvos Statuto priėmimo 425 metų sukakčiai, perskaitytus pranešimus, Lietuvos ir užsienio istorikai analizuoja ne tiek Statuto ..

Mokslinių darbų rinkinyje publikuojamas Jono Šliūpo 1887 m. Niujorke lenkų kalba išleistos brošiūros „Litwini i Polacy“ („Lietuviai ir lenkai“) vertimas į lietuvių kalbą, taip pat išversta į lietuvių kalbą šios brošiūros Jono Vitarto (Jan Witort) parašyta plati kritinė recenzija „Litwomani“ ..

Mokslo informaciniame leidinyje atskleistas knygrišystės paveldui skirtinas Leono Panavo (1944–2011) įrištų leidinių asmeninis rinkinys. Knygrišys kilo iš Ignalinos krašto, įgijo metalo apdirbėjo profesiją, daugiausia dirbo Vilniaus gamyklose. Knygrišystės mokėsi savarankiškai ir konsultuoda..

Knyga „Kariai. Betonas. Mitas. Antrojo pasaulinio karo Sovietų sąjungos karių palaidojimo vietos Lietuvoje" – tai mokslinis pasakojimas apie Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietas Lietuvoje, jų atsiradimą, išnaudojimą politiniais ir ideologiniais tikslais sovietm..

Tai antra autorių knyga apie lietuviškas vertybes etnolingvistų žvilgsniu. Vertybės – žmogaus kaip dorovinio individo dvasinių ir intelektualinių pozicijų formavimosi bei jų transformavimosi į konkrečius poelgius veiksnys, reikšmingiausia dorovinio elgesio, kultūros sritis, apimanti tai, ką per ..

Bibliografijos rodyklėje pateikiami Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedros profesorės Dainoros Pociūtės-Abukevičienės 1991–2017 metais publikuoti darbai. Medžiaga rodyklei, o taip pat chronologiškai grupuojamam leidinio skyreliui apie profesorės ekspertinę ir akade..

Rodyklės esmę sudaro leidiniai ir straipsniai, skirti Mažosios Lietuvos periodinei spaudai. Leidiniai apima 1904–1913 metų lietuviškosios periodinės spaudos publikacijas. Straipsniuose suglaustos žinios apie Lietuvininkų krašto politinio, visuomeninio, kultūrinio ir tikybinio gyvenimo aktual..

Gebėjimas sklandžiai kalbėti viešoje aplinkoje svarbus kiekvienam žmogui – renginiuose, laikant egzaminą, kalbantis su galimu darbdaviu, prezentacijose ar derybose, teismo posėdžiuose. Geriausias iškalbos mokytojas yra gyvenimas, patirtis, tačiau juk negalì būti visų galų meistras, tad kartais verta..

Šio tyrimo objektas yra XVI–XIX a. pradžios buvusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) žemių valdų rankraštiniai žemėlapiai ir planai. Leidinio įvade-studijoje pristatomi kartografiniai dokumentai kaip istorijos šaltiniai, išryškinant jų naudojimą LDK istorijos tyrimuose; aptariama ka..

Mokymo medžiaga skirta susipažinti su vienu katastrofos laikotarpio reiškiniu – nacmečiu ir jo sociokultūrine situacija. Tai Vilniaus universiteto Filologijos fakultete dėstomo kurso „XX amžiaus lietuvių literatūra“ tema. Sociokultūriniai faktai rinkti iš įvairių šaltinių (periodikos, apžvalgų), nau..

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorius, buvęs fakulteto dekanas, Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros vedėjas Alfredas Bumblauskas švenčia asmeninę sukaktį. Profesoriui, televizijos laidų vedėjui, ne kartą išrinktam įtakingiausiu visuomenės veikėju, sukanka 60. Šia proga ..

Monografijoje nagrinėjama sudėtinga ir gausaus istoriografinio įdirbio neturinti XIX a. Lietuvos istorijos tema – socioekonominė verslo istorija, konkrečiau – Vilniaus pirklių socialinė ir ekonominė istorija. Atskleidžiama etnokonfesinė ir socialinė pirklių sluoksnio dinamika, jos pokyčiai X..