Humanitariniai mokslai

Rodyklės esmę sudaro leidiniai ir straipsniai, skirti Mažosios Lietuvos periodinei spaudai. Leidiniai apima 1904–1913 metų lietuviškosios periodinės spaudos publikacijas. Straipsniuose suglaustos žinios apie Lietuvininkų krašto politinio, visuomeninio, kultūrinio ir tikybinio gyvenimo aktual..

Gebėjimas sklandžiai kalbėti viešoje aplinkoje svarbus kiekvienam žmogui – renginiuose, laikant egzaminą, kalbantis su galimu darbdaviu, prezentacijose ar derybose, teismo posėdžiuose. Geriausias iškalbos mokytojas yra gyvenimas, patirtis, tačiau juk negalì būti visų galų meistras, tad kartais verta..

Šio tyrimo objektas yra XVI–XIX a. pradžios buvusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) žemių valdų rankraštiniai žemėlapiai ir planai. Leidinio įvade-studijoje pristatomi kartografiniai dokumentai kaip istorijos šaltiniai, išryškinant jų naudojimą LDK istorijos tyrimuose; aptariama ka..

Mokymo medžiaga skirta susipažinti su vienu katastrofos laikotarpio reiškiniu – nacmečiu ir jo sociokultūrine situacija. Tai Vilniaus universiteto Filologijos fakultete dėstomo kurso „XX amžiaus lietuvių literatūra“ tema. Sociokultūriniai faktai rinkti iš įvairių šaltinių (periodikos, apžvalgų), nau..

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorius, buvęs fakulteto dekanas, Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros vedėjas Alfredas Bumblauskas švenčia asmeninę sukaktį. Profesoriui, televizijos laidų vedėjui, ne kartą išrinktam įtakingiausiu visuomenės veikėju, sukanka 60. Šia proga ..

Monografijoje nagrinėjama sudėtinga ir gausaus istoriografinio įdirbio neturinti XIX a. Lietuvos istorijos tema – socioekonominė verslo istorija, konkrečiau – Vilniaus pirklių socialinė ir ekonominė istorija. Atskleidžiama etnokonfesinė ir socialinė pirklių sluoksnio dinamika, jos pokyčiai X..

„Tiurkų istorija ir kultūra Lietuvoje. Turks' history and culture in Lithuania" -  straipsnių rinkinys, parengtas pranešimų, skaitytų tarptautinėje mokslo konferencijoje, skirtoje 615-osioms totorių ir karaimų apgyvendinimo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje metinėms, pagrindu.Straipsnių rink..

Knygoje tiriama, kaip po Pirmojo pasaulinio karo traukydamos apdilusius dviejų gretutinių imperijų pančius kūrėsi modernios Baltijos valstybės. Jų tarptautinę ir vidaus padėtį veikė tų imperijų vietoje atsinaujinusios abi didžiosios galios ligi vėl priartėjusio dar globalesnio karo. Pirmiausia..

Ši monografija yra pirmas sistemingas bandymas remiantis gausiais archyviniais šaltiniais tirti skirtingų konfesinių bendruomenių išlaikomų špitolių veiklą Vilniuje XVI‒XVIII a. Joje atskleidžiama, kaip Vilniuje klostėsi špitolių tinklas, kokią įtaką šiam procesui turėjo miesto raidos ypatyb..

Monografijoje tiriamas po Pirmojo pasaulinio karo atsikūrusios Lietuvos valstybės posūkis į socialinę pažangą, aiškinama, kaip valstybingumas padėjo įveikti užsikonservavusias socialines negandas ir timptelėjo mūsų šalį modernėjimo linkme. Pirmiausia aptariama visuomenės socialinė struktūra ..

Ši monografija yra ilgos ir nelengvos, tačiau labai įdomios ir kupinos iššūkių kelionės po reikšmės pasaulį kalboje rezultatas. Knyga skirta sinchroninei mentalinių veiksmažodžių semantinės kaitos analizei bei epistemiškumo domeno (episteminis modalumas ir evidencialumas) raiškos ir turinio ..

Knygoje aptariama XIX a. daugiakalbė Lietuvos literatūra kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros paveldo dalis. Analizuojami iš LDK kultūros paveldėti bajorų savivokos modeliai – herojinis ir žemdirbiškasis etosai, iškilę klasicistinėje ir preromantinėje literatūroje. Aptariamos juos išrei..

Monografijoje susitelkiant ties Platono dialogais, kuriuose dominuoja sielos problematika, naujai interpretuojama platoniškoji kilnios meilės samprata. Apmąstydamas sielos kaip filosofavimo subjekto būdą, Platonas nustato meilę esant palankiausia natūralia būsena filosofavimo siekiams realiz..

Leidinyje skelbiamas XIX a. pabaigos–XX a. pradžios Kanados emigranto į tėviškę siųstų 92 laiškų ir su emigracija susijusių dokumentų rinkinys. Jų autorius – buvusios Rytų Prūsijos Klaipėdos apskrities Dėglių kaimo valstiečio sūnus Jurgis Kavolis (1865–1937), laiškai rašyti 1895–1923 m. Juos..

Nepaisant J.-F. Lyotard’o diagnozuotos „didžiojo pasakojimo“ mirties ir šiuolaikinių rašytojų „nušauto“ siužeto, pasakojimai tebegyvuoja knygų ir žurnalų puslapiuose, ekranuose, mūsų pokalbiuose ir sapnuose. XX amžiuje į pasakojimą imta žiūrėti kaip į universalų, meno rūšies neribojamą fenom..

Ši knyga skirta senosios Lietuvos kultūros bei mokslo paveldui ir nepelnytai pamirštiems atminties institucijų (archyvų, bibliotekų, muziejų) fundatoriams, rėmėjams, mecenatams, kurie labdaringa veikla prisidėjo prie Vilniaus universiteto bibliotekos turtinimo. Knygoje kartu su vertimu į lietuvi..