Humanitariniai mokslai

Ši knyga supažindina su archeologiniais, istoriniais tyrimais, leidžia atskleisti ankstyvąją, pirminę natūralią etnokultūrinę sąrangą, istorinių laikų Lietuvos teritorinę struktūrą, leidžia pažinti regionų kalbinius, etnomuzikinius, etnoarchitektūros, drabužių bruožų panašumus ir skirtumus, o gy..

Tai publikuotų ir atrinktų rankraštinių Urbučio recenzijų tomas. Šiam prasmingam mokslinės veiklos žanrui Profesorius neabejingas nuo pat akademinės karjeros pradžios. Iš recenzijų matyti, kad Urbutį domina baltų kalbų žodžiai ir žodynai: žodžių kilmė, santykiai su kaimynų (ypač slavų) leksika, ..

Šios knygos tikslas – pažiūrėti į normos mokymą kiek kitaip: akcentuojama ne pati klaida (išskyrus kai kurias leksikos klaidas), o parodoma, kokia turi būti norminė vartosena, ji paremiama glausta teorija. Netaisyklingi kalbos vartosenos atvejai pateikiami tik užduotyse. Taip norėta išvengti besaik..

„Jaunimas istorijos skersvėjuose. Lietuvos jaunimo spauda 1918–1940 metais" – monografijos pobūdžio kelių dešimtmečių knygotyrinis darbas. Gausiais archyviniais ir dokumentiniais šaltiniais paremta monografija skirta 1918–1940 m. Lietuvos jaunimo spaudos istorijai. Analizuojama apie 3000 leidinių: p..

Japonų raštija kūrėsi veikiama kinų kalbinės, kultūrinės, literatūrinės tradicijos, pasiduodama jos įtakoms, perimdama žemyne įsitvirtinusius vaizdinius ir simbolius, brėždama prasminių sąsajų linijas. Pasitelkiant Tang dinastijos (618–907) poeziją, tūkstantmečio senumo Japonijos grožinę pro..

Leidinyje, skirtame lietuvių bei užsienio studentams, pateikiamos apibendrintos įvadinės žinios apie Vilniaus poetinius įvaizdžius lenkų ir lietuvių poezijoje, taip pat publikuojami empirinės medžiagos pavyzdžiai. Šis sintetinis darbas turėtų padėti susipažinti su turtinga poetine Lietuvos sostinės ..

Ši monografija – tai pirmasis tyrinėjimas Lietuvoje, skirtas 1990-2006 metais mūsų šalyje išleistų dvikalbių žodynų megastruktūros, makrostruktūros ir mikrostruktūros analizei...

VU Filologijos fakulteto polonistų parengtas mokslinių darbų rinkinys Czesław Jankowski (1857–1929) – między „tutejszością” a europejskością (Czesławas Jankowskis (1857–1929) – tarp „čionykštiškumo“ ir europietiškumo) yra skirtas iš Ašmenos apskrities kilusio lenkų rašytojo, poeto, vertėjo i..

Grafas Jurgis Plateris (Jerzy hrabia Plater;1810–1831) – vokiečių kilmės sulenkėjusios Žemaitijos dvarininkijos atstovas. Įgijęs filologo išsilavinimą senajame Vilniaus universitete, jis tapo vienu svarbiausių XIX a. pirmosios pusės Lietuvos bajoriškojo lituanistinio sąjūdžio dalyvių, lietuvių k..

Darbo tikslas – sinchroniškai ištirti pirminių vardažodžių šaknų fonotaktinę struktūrą. Tai pirmoji knyga baltų kalbotyroje, gvildenanti lietuvių vardažodžio šaknies sandarą.  Knyga naudinga aukštųjų mokyklų dėstytojams, studentams filologams...

Šioje monografijoje nuodugniai aprašoma bendrinės latvių kalbos vietos prieveiksmių semantinė struktūra: trumpai pristatomas bendrinės latvių kalbos vietos prieveiksmių inventorius; remiantis opozicijų teorija išskiriami integraliniai ir diferenciniai požymiai; remiantis integraliniais ir difere..

Išleidus pirmąją prisiminimų dalį, Barboros balsas, regis, buvo išgirstas. Jos tekstas ir asmenybė įgijo didesnį savarankiškumą, o ne tik tarnavo ir tarnauja kaip istorinis ir literatūrinis pasakojimas jos vyro, neginčijamo Lietuvos dailės klasiko Vlado Didžioko, biografijai. Turime pripažin..

The coursebook is designed for senior undergraduate and postgraduate students of linguistics. It focuses on the attitudinal and epistemic dimensions of the category of evaluation. The coursebook comprises two parts, each consisting of two units. Part one introduces the attitudinal dimension ..

Šioje knygoje autorius pasakoja apie savo vaikystę, jaunystę, studijas, sudėtingą darbo Vilniaus universitete laikotarpį. Knygoje surašyti toli gražu ne visi prisiminti dalykai, o tik tie, kurie autoriui atrodė galintys būti įdomesni ne tik lituanistui, bet ir šiaip skaitytojui...

Ieva Simonaitytė (1897–1978) - viena žymiausių XX amžiaus lietuvių rašytojų, savo kūriniuose talentingai įamžinusi Mažosios Lietuvos krašto tragišką likimą ir jo gyventojų - lietuvių etninį savitumą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoje Rašytojos gimimo 120-ųjų metinių minėjimo pro..

Šią knygą reikėtų traktuoti kaip bene pirmąjį mėginimą tirti arealinį tipologinį lietuvių kalbos tarmių – galima būtų sakyti: ir lietuvių kalbos ploto – kompleksiškumą. Arba to kompleksiškumo dalį, nes čia nagrinėjama tik aukštaitiškoji lietuvių kalbos diasistema ir jos struktūra...