Humanitariniai mokslai

Knyga „Lietuvos III Seimas – 1926-1927 išbandymų metai" - tai serijos „Lietuvos valstybingumo paveldas" antrasis tomas.Knyga „Lietuvos III Seimas – 1926-1927 išbandymų metai" skirta Lietuvos Respublikos III Seimo (1926 06 02–1927 04 12) is­torijos problemoms.Moksliniuose straipsniuose įvairiai..

Knyga skiriama Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentės Leonardos Jekentaitės-Kuzmickienės (1946–2008) atminimui. Apžvelgiamos svarbios jos gyvenimo datos ir įvykiai, mokslinė, pedagoginė ir visuomeninė veikla. Artimųjų, kolegų ir draugų atsiminimai apibūdina Leonardą kaip asmenybę. Skel..

Juozapo Jurgio Hilzeno 1752-1754 metų kelionės dienoraštis.Vertėja: Irena Katilienė..

Šioje knygoje pateikiama svarbios lingvistinės tipologijos srities – morfosintaksinės tipologijos – apybraiža. Nors autorius pristato savo asmeninį požiūrį į aptariamus klausimus, jo darbas kartu pateikia besidominčiam skaitytojui ir naudingą bendrąjį įvadą į šią intensyviai plėtojamą lingvistinių t..

Knygoje „Biblioteca Lituana I dalis. Bibliologijos metraštis" publikuojama Centrinės valstybinės bibliotekos Kaune direktoriaus Juozo Rimanto-Slapšinsko (1908-1973) ir knygotyrininko Vaclovo Biržiškos nacių okupacijos metais spaudai rengto, bet dėl prasidėjusios antrosios sovietinės okupacijos neišl..

Monografijoje apibendrinami bendrinės lietuvių kalbos rišliu tekstų fonologinės statistinės struktūros tyrimai, atlikti per daugelį metų originaliomis kompiuterinėmis programomis. Pirmojoje dalyje analizuojami fonemų ir jų funkcinių klasių dažnumai; remiantis tų dažnumų analize sutvirtinama ir p..

Knygoje pirmą kartą vienoje vietoje skelbiami visi spausdinti baltistiniai Ferdinando de Saussure'o (1857–1913) darbai ir jų vertimai į lietuvių kalbą...

Šioje knygoje pirmą kartą skelbiami visi baltistiniai Giacomo Devoto raštai, turintys daugiausia istorinę reikšmę. Ne tik siaura kalbotyros istoriografijos prasme, bet ir platesne kultūrinių ryšių tarp baltų pasaulio - ypač Lietuvos - ir Italijos prasme...

Ši Vilniaus universiteto istorija – tai 2009 metais, minint Vilniaus universiteto 430-metį, pasirodžiusios sintezės antrasis pataisytas ir papildytas leidimas. Naujoji sintezė – tai Vilniaus universiteto likimo ir vietos kultūroje bei moksle savotiškas apmąstymas, išplaukiantis iš Lietuvos Tūkstantm..

Knyga skirta visapusiškai pristatyti žymaus semiotiko, mitologo, kalbininko, kultūros ir visuomenės kritiko bei eseisto Algirdo Juliaus Greimo (1917–1992) svariausią ir svarbiausią teorinio palikimo dalį, be kurios jis nebūtų tuo, kad buvo, yra ir liks humanitarinio bei socialinio mąstymo istorijoje..

Chylinskio Biblija yra antroji visa Biblija, išversta į lietuvių kalbą, ir pirmoji spausdinta (nors ne iki galo) lietuviška Biblija. Jos vertimo ir spausdinimo aplinkybės yra unikalios – vertėjas gyveno ir dirbo Olandijoje ir Anglijoje, visa jo veikla, jo kontaktai su Anglijos kultūros, reli..

This volume of essays is a symbolic image of the current contacts between Lithuanian Scandinavianists and their fellow scholars around the globe. It is composed in the traditional academic genre of the Festschrift and is dedicated to Ērika Sausverde, the founder of Scandinavian studies in Li..

Šio tyrimo objektas yra XVI–XIX a. pradžios buvusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) žemių valdų rankraštiniai žemėlapiai ir planai. Leidinio įvade-studijoje pristatomi kartografiniai dokumentai kaip istorijos šaltiniai, išryškinant jų naudojimą LDK istorijos tyrimuose; aptariama kartografi..

Monografijoje lingvistiniu požiūriu ištirta ir aprašyta svarbiausių lietuviškų XVI–XVIII a. kalvinistų giesmynų redagavimo istorija. Didžiausias dėmesys skirtas Knygos nobažnystės (1653) giesmynui. Ypač detalizuotas intensyviausiai taisytas leidinių lygmuo – ortografija; pateiktos hipotezės ..

Studijoje aprašyta XIX a.–XX a. pradžios (1800–1910) Mišiškių kaimo asmenvardžių (krikštavardžių ir pavardžių) visuma remiantis Nemajūnų parapijos bažnytiniu archyvu bei kitais šaltiniais. Pridėta žiupsnelis pastabų apie kitas būdingesnes gimtojo kaimo kalbos ypatybes...

Vilniaus universiteto simboliai (herbas, rektoriaus regalijos, tradicinės ceremonijos) yra neatsiejami nuo šios aukštosios mokyklos istorinių virsmų. Universiteto regalijų ir svarbiausių simbolių reikšmė ilgą laiką prilygo karališkosioms. Šiame leidinyje siekiama pristatyti pagrindinius minė..