Humanitariniai mokslai

Monografijoje nagrinėjama sudėtinga ir gausaus istoriografinio įdirbio neturinti XIX a. Lietuvos istorijos tema – socioekonominė verslo istorija, konkrečiau – Vilniaus pirklių socialinė ir ekonominė istorija. Atskleidžiama etnokonfesinė ir socialinė pirklių sluoksnio dinamika, jos pokyčiai X..

Konceptas – tai ne tik gyvenvietės Elektrėnų savivaldybėje pavadinimas. Tai kalbinis ir kultūrinis reiškinio suvokimas. Kiekvienas reiškinys, arba tiksliau jo pavadinimas (žodis), turi savo reikšmę, bet ar ji tikrai yra tokia, kokią mums paprastai pateikia žodynai? Ar pateiktoji reikšmė tikrai atskl..

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas 2010 m. spalio 27 d. surengė seminarą „Šiuolaikiniai istorinės sąmonės formavimo būdai: prielaidos, galimybės ir ribos“.Šiame straipsnių rinkinyje skelbiami keturi seminare perskaityti pranešimai ir po jų vykusios diskusi..

Šaltinių leidinyje publikuojami XVIII a. 8–9 dešimtmečiais parengti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sausumos kelių ir tiltų aprašymai. Šią reviziją inicijavo Iždo komisija. Jos metu valstybės pareigūnai apvažiavo ir apžiūrėjo svarbius kelius, vertino pravažumą gerinusių inžinerinių įrengin..

Monografijoje susitelkiant ties Platono dialogais, kuriuose dominuoja sielos problematika, naujai interpretuojama platoniškoji kilnios meilės samprata. Apmąstydamas sielos kaip filosofavimo subjekto būdą, Platonas nustato meilę esant palankiausia natūralia būsena filosofavimo siekiams realiz..

XIX a. rusų romanas šiandien laikomas vienu didžiausių Rusijos indėliu į pasaulio kultūros istoriją. Fiodoro Dostojevskio (1821–1881) ar Levo Tolstojaus (1828–1910) pavardės iš kino, televizijos ekranizacijų ar teatro pastatymų žinomos net ir tiems, kurie jų romanų niekada nėra skaitę. Kai k..

1660 m. Londone pradėta spausdinti pirmoji Biblija lietuvių kalba. Jos vertėjas – Samuelis Boguslavas Chylinskis. Baigęs Kėdainių gimnaziją, jis kelerius metus studijavo Franekerio akademijoje Olandijoje. Dėl XVII a. viduryje Lietuvoje kilusių karų baigęs mokslus nebegalėjo grįžti į tėvynę, todėl iš..

Šiame sakytinės istorijos metodui skirtame leidinyje keliamas klausimas, kaip sukurti gerą sovietmečio sakytinės istorijos šaltinį, kaip jį parengti archyvui ir ką pravartu žinoti tokį šaltinį analizuojant. Leidinyje aptariama sakytinės istorijos metodo esmė, prielaidos ir pagrįstumas, diskusijos ap..

Knygoje aptariami daiktai su emaliu, aptikti II–V a. pirmos pusės Lietuvos archeologijos paminkluose. Pateikiama emaliuotų dirbinių chronologija, paplitimas Lietuvoje ir didesnėje Rytų Europos teritorijoje, išskiriami jų gamybos centrai. Emaliuoti daiktai rodo svarų vakarų ir rytų baltų genč..

Pateikta bibliografijos rodyklė rodo Vilniaus universiteto klasikinės filologijos profesorės habilituotos daktarės Reginos Koženiauskienės mokslinį produktyvumą. Visų straipsnių, spausdintų įvairiuose mokslo žurnaluose, neįmanoma išvardyti, tačiau atkreiptinas dėmesys į Reginos Koženiauskienės monog..

„Patirties žodynas" – studija apie literatūrą, dalyvaujančią žmogaus gyvenime. Daugiausia dėmesio skiriama gimtąja lietuvių kalba parašytiems kūriniams. Jie aiškinami sąmonės, patirties, atminties kontekstuose. Remiantis literatūros fenomenologijos principais siekiama paprastumo, suprantamumo...

Nepaisant J.-F. Lyotard’o diagnozuotos „didžiojo pasakojimo“ mirties ir šiuolaikinių rašytojų „nušauto“ siužeto, pasakojimai tebegyvuoja knygų ir žurnalų puslapiuose, ekranuose, mūsų pokalbiuose ir sapnuose. XX amžiuje į pasakojimą imta žiūrėti kaip į universalų, meno rūšies neribojamą fenom..

Monografija "Miestai ir kalbos II. Sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis" - jau keletą metų trunkančių miestų gyventojų kalbinio elgesio tyrimų tęsinys. Ji parengta analizuojant dviejų mokslinių projektų duomenis: „Kalbų vartojimas ir tautinė tapatybė Lietuvos miestuose“ ir „Sociolingvistinis Liet..

Knygoje analizuojama Lietuvos profesionalios istoriografijos genezė ir sklaidos tradicija 1883–1940 metais. Monografijos aktualumą ir naujumą nužymi integralus ir sintetinis žvilgsnis į Lietuvos nacionalinės istoriografijos tapsmą. Pasitelkiamas tarpdisciplininis požiūris ir lyginamoji perspektyva, ..

Monografijoje svarstomi teoriniai ir praktiniai literatūros intermedialumo klausimai: kaip besiformuojančios literatūros intermedialumo studijos įprasmina medijos sąvoką, kokiu pagrindu tam tikri teksto aspektai siejami su konkrečia medija, kaip literatūra aktyvuoja su kitomis medijomis siej..