Humanitariniai mokslai

1660 m. Londone pradėta spausdinti pirmoji Biblija lietuvių kalba. Jos vertėjas – Samuelis Boguslavas Chylinskis. Baigęs Kėdainių gimnaziją, jis kelerius metus studijavo Franekerio akademijoje Olandijoje. Dėl XVII a. viduryje Lietuvoje kilusių karų baigęs mokslus nebegalėjo grįžti į tėvynę, todėl iš..

Šiame sakytinės istorijos metodui skirtame leidinyje keliamas klausimas, kaip sukurti gerą sovietmečio sakytinės istorijos šaltinį, kaip jį parengti archyvui ir ką pravartu žinoti tokį šaltinį analizuojant. Leidinyje aptariama sakytinės istorijos metodo esmė, prielaidos ir pagrįstumas, diskusijos ap..

Knygoje aptariami daiktai su emaliu, aptikti II–V a. pirmos pusės Lietuvos archeologijos paminkluose. Pateikiama emaliuotų dirbinių chronologija, paplitimas Lietuvoje ir didesnėje Rytų Europos teritorijoje, išskiriami jų gamybos centrai. Emaliuoti daiktai rodo svarų vakarų ir rytų baltų genč..

Pateikta bibliografijos rodyklė rodo Vilniaus universiteto klasikinės filologijos profesorės habilituotos daktarės Reginos Koženiauskienės mokslinį produktyvumą. Visų straipsnių, spausdintų įvairiuose mokslo žurnaluose, neįmanoma išvardyti, tačiau atkreiptinas dėmesys į Reginos Koženiauskienės monog..

„Patirties žodynas" – studija apie literatūrą, dalyvaujančią žmogaus gyvenime. Daugiausia dėmesio skiriama gimtąja lietuvių kalba parašytiems kūriniams. Jie aiškinami sąmonės, patirties, atminties kontekstuose. Remiantis literatūros fenomenologijos principais siekiama paprastumo, suprantamumo...

Nepaisant J.-F. Lyotard’o diagnozuotos „didžiojo pasakojimo“ mirties ir šiuolaikinių rašytojų „nušauto“ siužeto, pasakojimai tebegyvuoja knygų ir žurnalų puslapiuose, ekranuose, mūsų pokalbiuose ir sapnuose. XX amžiuje į pasakojimą imta žiūrėti kaip į universalų, meno rūšies neribojamą fenom..

Monografija "Miestai ir kalbos II. Sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis" - jau keletą metų trunkančių miestų gyventojų kalbinio elgesio tyrimų tęsinys. Ji parengta analizuojant dviejų mokslinių projektų duomenis: „Kalbų vartojimas ir tautinė tapatybė Lietuvos miestuose“ ir „Sociolingvistinis Liet..

Knygoje analizuojama Lietuvos profesionalios istoriografijos genezė ir sklaidos tradicija 1883–1940 metais. Monografijos aktualumą ir naujumą nužymi integralus ir sintetinis žvilgsnis į Lietuvos nacionalinės istoriografijos tapsmą. Pasitelkiamas tarpdisciplininis požiūris ir lyginamoji perspektyva, ..

Monografijoje svarstomi teoriniai ir praktiniai literatūros intermedialumo klausimai: kaip besiformuojančios literatūros intermedialumo studijos įprasmina medijos sąvoką, kokiu pagrindu tam tikri teksto aspektai siejami su konkrečia medija, kaip literatūra aktyvuoja su kitomis medijomis siej..

Straipsnių rinkinys atspindi dvylikos autorių ilgamečių tyrimų rezultatus. Daugumoje straipsnių yra naudojama nauja, iki šiol neskelbta medžiaga iš Lietuvos ir užsienio archyvų, o visi autoriai vienaip ar kitaip faktus, įvykius ir procesus konceptualizuoja naujoviškai, juos traktuodami plate..

Šioje knygoje išspausdinti visi Lietuvos Metrikos knygos nr. 249 (vadinamosios 35-osios Teismų bylų knygos), saugomos Rusijos valstybės senųjų aktų archyve Maskvoje (f. 389, s.v. 249), dokumentai, surašyti rusėnų kalba. Tai valdovo teismo knyga, į kurią nurašyti Lenkijos karaliaus ir Lietuvo..

Šioje knygoje išspausdinti visi (206) Lietuvos Metrikos knygos nr. 248 (vadinamosios 34-osios Teismų bylų knygos), saugomos Rusijos valstybės senųjų aktų archyve Maskvoje (f. 389, s.v. 248), dokumentai, surašyti rusėnų kalba. Tai valdovo teismo knygos, į kurią nurašyti Lenkijos karaliaus ir ..

Šioje monografijoje įvardyti Vakarų teisės tradicijos bruožai leido ne tik identifikuoti pagrindines konstitucines idėjas (valstybė, valdžia ir vertybės), bet ir svarbiausias konstitucines vertybes sujungti į tris dideles grupes, kurios čia įvardytos teisės viešpatavimu, demokratija ir žmogaus..

Ši knyga supažindina su archeologiniais, istoriniais tyrimais, leidžia atskleisti ankstyvąją, pirminę natūralią etnokultūrinę sąrangą, istorinių laikų Lietuvos teritorinę struktūrą, leidžia pažinti regionų kalbinius, etnomuzikinius, etnoarchitektūros, drabužių bruožų panašumus ir skirtumus, o gy..

Knyga „Lietuvių velniavardžiai“ – tai folklorinio velnio pavadinimų, vartojamų įvairiose lietuvių tarmėse ir tautosakos tekstuose, sinchroninis tyrimas. Velniavardžiai joje „surikiuoti" pagal motyvuojamuosius požymius: mitinės būtybės gyvenamąją vietą, būdingąsias išvaizdos ypatybes, veiksmus ar..