Humanitariniai mokslai

Ši knyga paaiškina sąvokos frankofonija įvairias reikšmes ir nusako jų kilmę bei turinį. Didelis dėmesys skiriamas frankofonijos, kaip prancūzų kalbos ir kultūros paplitimo pasaulyje, reiškinio nušvietimui. Knygos gale pateiktos lentelės iliustruoja ir skaičiais šiandieninės prancūzų kalbos padė..

Monografijoje, pradedančioje Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto knygų seriją apie iškiliuosius profesorius, kūrybingus mokslininkus, atskleidžiama rašytojos, mokslininkės, Vilniaus universiteto profesorės Birutės Baltrušaitytės-Masionienės biografija, kūryba. Gilinamasi į universiteto h..

XIII a. islandų visuomenės veikėjo, istoriko, poeto Snorio Sturlusono traktatas Eda (Edda) – unikalus viduramžių Europos literatūros kūrinys. Jame aprašomi senovės skandinavų mitai, pristatomas dievų panteonas, nagrinėjama su šia mitologija glaudžiai susijusi viduramžių skandinavų dvaro poetų – skal..

Tęstinio leidinio „Bibliotheca Lituana" 5-ajame tome publikuojami 2017 m. kovo 22 d. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje vykusios mokslinės konferencijos „Egodokumentika Aukštaitijos knygos kultūros kontekste" pranešimų pagrindu parengti straipsniai ir apžva..

Darbo tikslas – sinchroniškai ištirti pirminių vardažodžių šaknų fonotaktinę struktūrą. Tai pirmoji knyga baltų kalbotyroje, gvildenanti lietuvių vardažodžio šaknies sandarą.  Knyga naudinga aukštųjų mokyklų dėstytojams, studentams filologams...

Išleidus pirmąją prisiminimų dalį, Barboros balsas, regis, buvo išgirstas. Jos tekstas ir asmenybė įgijo didesnį savarankiškumą, o ne tik tarnavo ir tarnauja kaip istorinis ir literatūrinis pasakojimas jos vyro, neginčijamo Lietuvos dailės klasiko Vlado Didžioko, biografijai. Turime pripažinti, kad ..

Šioje knygoje autorius bando aptarti pirmąją šiuolaikinės filosofijos tradiciją, koncentruodamasis į analitinę filosofiją, kuri būtų tarsi šios tradicijos centras, telkiantis apie save visas kitas artimas jai pažiūras. Manoma, kad išskirti analitinę filosofiją, tarsi kokį grynuolį, iš visos šiuo..

Studijoje pristatomos ir analizuojamos pastarojo šimtmečio trijų iškiliausių Europos istorinių mezoregionų tyrinėtojų sampratos. Istorinė regionistika integruojama į platesnį transnacionalinių istoriografijos prieigų kontekstą (lyginamoji, globalinė istorija ir kt.). Knyga gali būti laikoma isto..

„Ši knyga – tai universiteto intelektualinės dvasios istorija, ne visada sutampanti su esminiais valstybės gyvenimo lūžiais“, – teigia knygos recenzentas doc. dr. Eligijus Raila. Tai istorija, apimanti senojo universiteto kultūrinių vertybių likimą, kolekcijų ir bibliotekos fondų išsklaidymą XIX a. ..

Anksčiau sienas teko ginti ginklu, o sienų sutartys liudijo šalių karinio potencialo pusiausvyrą. Po 1990 metų kovo 11-osios sienas pavyko nustatyti diplomatinėmis priemonėmis. Autorius, aktyviai dalyvavęs atkuriant ir nustatant Lietuvos sienas 1990–2015 metais, knygoje atskleisdamas įdomias ir nepu..

Nihilizmo ryšį su tikrovės problema bei jo buvimą performatyvu – signalizuoja ir pats pristatomos monografijos pavadinimas bei jos paantraštė – Tikrovės spektrai. Vakarų nihilizmas tarp diagnozės ir teorijos. Šios įžvalgos persmelkia visą knygos "Tikrovės spektrai. Vakarų nihilizmas tarp diagnozės i..

Knyga skirta paskutinio Europoje pagoniško regiono – Žemaitijos christianizacijai. Pagrindine problema – istoriografijoje egzistuojantis 500 metų chronologinis sampratų skirtumas tarp to, kas laikoma Žemaitijos christianizacijos pabaiga. Vieniems tai – XV a. pradžia (1413–1417 m.) – įvykine..

Ieva Simonaitytė (1897–1978) - viena žymiausių XX amžiaus lietuvių rašytojų, savo kūriniuose talentingai įamžinusi Mažosios Lietuvos krašto tragišką likimą ir jo gyventojų - lietuvių etninį savitumą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoje Rašytojos gimimo 120-ųjų metinių minėjimo programoje ..

Колективна монографія литовських й українських дослідників пропонує новий інклюзивний підхід до інтерпретації спільної культурної спадщини обох народів. Географічна локалізація Литви на балто-словʼянському пограниччі латинської та візантійської цивілізацій детермінувала появу у Вільнюсі в XIV ст. од..