Pasitikėjimas valstybe: prielaidos, iššūkiai, sprendimai

Monografijoje bandoma atsakyti į klausimą, kas lemia pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis Lietuvoje ir kitose pokomunistinėse Europos Sąjungos šalyse narėse. Aiškinamasi, kas lėmė, kad pasitikėjimo trajektorijos tarp šio regiono valstybių gana ryškiai išsiskyrė. Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvoje pasitikėjimo valstybės institucijomis lygis buvo vienas žemiausių Vidurio ir Rytų Europos regione ir visoje Europos Sąjungoje. Nors šiuo metu situacija yra pasitaisiusi, įtarumo ir baimės tarp Lietuvos valstybės ir jos piliečių vis dar palyginti daug.

Skirtingai nuo žiniasklaidoje dažniausiai akcentuojamų politinių institucijų ir jų reitingų, monografijos autoriai analizuoja taip vadinamas nešališkas (arba valdymo) institucijas. Tiriamas pasitikėjimas tokiomis institucijomis kaip teisinė sistema, policija, valstybės tarnyba, sveikatos apsauga. Kaip esminė pasitikėjimo valstybe išraiška, analizuojamas ir žmonių nusiteikimas mokėti mokesčius. Knygoje pateikiami teoriniai ir empiriniai argumentai, kad būtent pasitikėjimas tokiomis politiškai neutraliomis valdymo institucijomis yra raktas į žmonių tarpusavio sutarimą ir ekonominę gerovę. Šiuo atžvilgiu knyga orientuota ir į praktiką. Siekiama pagrįsti, kaip gero valdymo plėtojimas prisidėtų prie pasitikėjimo valstybe ir jos institucijomis augimo.

Knygos autoriai - Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) tyrėjų komanda.