Monografijos

Tai antra autorių knyga apie lietuviškas vertybes etnolingvistų žvilgsniu. Vertybės – žmogaus kaip dorovinio individo dvasinių ir intelektualinių pozicijų formavimosi bei jų transformavimosi į konkrečius poelgius veiksnys, reikšmingiausia dorovinio elgesio, kultūros sritis, apimanti tai, ką per ..

Monografija skirta darbuotojų įsitraukimo į darbą tyrinėjimui. Joje pristatomuose tyrimuose yra analizuojamos įsitraukimo į darbą individualios ir organizacinės prielaidos bei jų poveikio įsitraukimui mechanizmai, aptariamos įsitraukimo į darbą ir jo prielaidų matavimo priemonių psichometrinės..

Monografijoje apžvelgta pasaulinė mokslinė literatūra, skirta plonosios žarnos enzimopatijoms, daugiausia dėmesio skiriant dažniausioms – laktazės nepakankamumui ir celiakinei ligai, kuriai būdingas antrinis disacharidazių nepakankamumas. Apžvelgiamos ne tik kitų autorių publikacijos, bet ir a..

Sėkmingas kūrybinių industrijų veikimas tiesiogiai susijęs su intelektinės nuosavybės apsauga ir jos tinkamu naudojimu. Neužtenka tik sukurti naują, tegu ir labai originalų bei patrauklų kūrinį (tai gali būti tinklapis, melodija, fotografija, reklama, drabužis, aksesuaras, įsimintinas logoti..

Monografijoje gvildenami vizualiajai sociologijai priskiriami klausimai. Supažindinama su tyrimo dalyvio balso diskursu, parodoma, kaip vizualus posūkis išryškino žemėlapių metodų vietą vaizdu grįstuose tyrimuose. Pateikiama Koncentrinių apskritimų žemėlapio metodų taikymo pavyzdžių ir aiš..

Monografijoje nagrinėjama sudėtinga ir gausaus istoriografinio įdirbio neturinti XIX a. Lietuvos istorijos tema – socioekonominė verslo istorija, konkrečiau – Vilniaus pirklių socialinė ir ekonominė istorija. Atskleidžiama etnokonfesinė ir socialinė pirklių sluoksnio dinamika, jos pokyčiai X..

Kolektyvinėje monografijoje „Verslininkų vadybinis potencialas ir smulkaus ir vidutinio verslo įmonių internacionalizacija“ kompleksiškai nagrinėjamas SVĮ verslininkų vadybinis potencialas internacionalizacijos procesų kontekste. Išskirtinis dėmesys skiriamas internacionalizacijos teorijų ra..

Šioje knygoje „Valstybė ir istorija" yra apmąstomas istorijos ir valstybės santykis – valstybės istorijos politikos formavimo prielaidos, kryptys ir vertinimo kriterijai. Pagrindinis šios knygos tikslas – įvardyti iššūkius ir įvertinti Lietuvos istorinės atminties diskurso veiksmingumą globalizacijo..

Knygoje tiriama, kaip po Pirmojo pasaulinio karo traukydamos apdilusius dviejų gretutinių imperijų pančius kūrėsi modernios Baltijos valstybės. Jų tarptautinę ir vidaus padėtį veikė tų imperijų vietoje atsinaujinusios abi didžiosios galios ligi vėl priartėjusio dar globalesnio karo. Pirmiausia..

Ši monografija yra pirmas sistemingas bandymas remiantis gausiais archyviniais šaltiniais tirti skirtingų konfesinių bendruomenių išlaikomų špitolių veiklą Vilniuje XVI‒XVIII a. Joje atskleidžiama, kaip Vilniuje klostėsi špitolių tinklas, kokią įtaką šiam procesui turėjo miesto raidos ypatyb..

Monografijoje tiriamas po Pirmojo pasaulinio karo atsikūrusios Lietuvos valstybės posūkis į socialinę pažangą, aiškinama, kaip valstybingumas padėjo įveikti užsikonservavusias socialines negandas ir timptelėjo mūsų šalį modernėjimo linkme. Pirmiausia aptariama visuomenės socialinė struktūra ..

Ši monografija yra ilgos ir nelengvos, tačiau labai įdomios ir kupinos iššūkių kelionės po reikšmės pasaulį kalboje rezultatas. Knyga skirta sinchroninei mentalinių veiksmažodžių semantinės kaitos analizei bei epistemiškumo domeno (episteminis modalumas ir evidencialumas) raiškos ir turinio ..

Knygoje aptariama XIX a. daugiakalbė Lietuvos literatūra kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros paveldo dalis. Analizuojami iš LDK kultūros paveldėti bajorų savivokos modeliai – herojinis ir žemdirbiškasis etosai, iškilę klasicistinėje ir preromantinėje literatūroje. Aptariamos juos išrei..

Monografijoje susitelkiant ties Platono dialogais, kuriuose dominuoja sielos problematika, naujai interpretuojama platoniškoji kilnios meilės samprata. Apmąstydamas sielos kaip filosofavimo subjekto būdą, Platonas nustato meilę esant palankiausia natūralia būsena filosofavimo siekiams realiz..

Monografijoje bandoma atsakyti į klausimą, kas lemia pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis Lietuvoje ir kitose pokomunistinėse Europos Sąjungos šalyse narėse. Aiškinamasi, kas lėmė, kad pasitikėjimo trajektorijos tarp šio regiono valstybių gana ryškiai išsiskyrė. Atkūrus nepriklausomyb..

Nepaisant J.-F. Lyotard’o diagnozuotos „didžiojo pasakojimo“ mirties ir šiuolaikinių rašytojų „nušauto“ siužeto, pasakojimai tebegyvuoja knygų ir žurnalų puslapiuose, ekranuose, mūsų pokalbiuose ir sapnuose. XX amžiuje į pasakojimą imta žiūrėti kaip į universalų, meno rūšies neribojamą fenom..