Kristijono Donelaičio atminties paveldas

Studija yra Kristijono Donelaičio publikuotojo ir nepublikuotojo (memorialinio) paveldo knygotyrinis darbas. Ji sudaryta iš trijų dalių. Pirmojoje teikiama Donelaičio asmeninės bibliotekos rekonstrukcija, antrojoje analizuojama jo kūrybos knygų leidyba, trečiojoje – autoriaus atminimo įprasminimo rašytiniais ir materialiaisiais paminklais tradicija.

Tiriamas laikotarpis – Prūsijos valstybės laikai (iki 1918 m.). Nurodytas tyrimo užduotis paskatino donelaitikos paveldo aktualinimo motyvai. Bibliotekos rekonstrukcija kilo iš poreikio Tolminkiemio muziejuje atnaujinti memorialinę ekspoziciją. Antrąją temą lėmė tikslas nustatyti Donelaičio kūrybos leidinių paplitimo pasaulyje kryptis ir dabartinę buvimo geografiją, trečiąją – Donelaičio atminimo įamžinimo bandymų 1885, 1896 ir 1914 metais istorinė reikšmė. Jie suvokiami kaip Mažosios Lietuvos lietuvių tautinio sąjūdžio etapinės užduotys.

Tyrimas remiasi lietuvių ir vokiečių donelaitikos istoriografijos tradicija. Joje knygotyriniai aspektai iškelti kaip pagrindiniai darbo orientyrai. Užduočiai atlikti duomenų ieška vykdyta Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Švedijos, JAV atminties institucijose – archyvuose ir bibliotekose.

Svarbiausi šaltiniai buvo XVIII–XX a. archyviniai dokumentai, Prūsijos periodika, valdžios, Evangelikų liuteronų bažnyčios žinynai, ankstyvieji lietuvių raštijos tyrimai. Svarbių duomenų suteikė Donelaičio poezijos knygų tyrimas de visu. Jose rasti nuosavybės ženklai ir marginaliniai įrašai laikomi kūrybos sklaidos krypčių, geografijos ir vartotojų įrodymais. Taip pat nustatyta ankstyvųjų Donelaičio knygų recenzijų bei paminėjimų spaudoje. Knyga iliustruota archyvine ir reprodukcine ikonografija.