Atkurtos Lietuvos sienos. Sėkmės istorija

Anksčiau sienas teko ginti ginklu, o sienų sutartys liudijo šalių karinio potencialo pusiausvyrą. Po 1990 metų kovo 11-osios sienas pavyko nustatyti diplomatinėmis priemonėmis. Autorius, aktyviai dalyvavęs atkuriant ir nustatant Lietuvos sienas 1990–2015 metais, knygoje atskleisdamas įdomias ir nepublikuotas permainingų derybų detales, rašo nesenų laikų istoriją. Ją neabejotinai galime pavadinti mūsų šalies sėkmės istorija. 

Delimituota valstybės siena su Baltarusija, kurios niekada neturėjome, išsiderėta nemaža dalis Vištyčio ežero, kurio nuo Melno sutarties laikų turėjome tik įlankos ties gyvenviete dalį.

Gilinantis į Lietuvos ir Lenkijos sienos susidarymo aplinkybes, jos ištakas pavyko aptikti Jaltos ir Potsdamo konferencijų dokumentuose, o Lietuvos sienos taškas piečiau Vištyčio ežero tapo išeities tašku „parceliuojant“ Rytprūsių teritoriją.

Derybas dėl jūrinės akvatorijos delimitavimo komplikavo „nepalanki“ Lietuvos kranto konfigūracija. Tai buvo iššūkis derybininkams. Nepaisant politikų spaudimo užbaigti derybas, komisija neabejojo, kad priešais Lietuvą yra Švedija, ir, nors Ženevos konvencijos metodai nenumatė tokios galimybės, siekė bendros jūros sienos su šia valstybe. Derybose pavyko susitarti vadovautis dar neįsigaliojusia Jūrų teisės konvencija, kurios nuostatos buvo liberalesnės. Kad dabar turime jūrinę sieną su Švedija, yra bene didžiausias Lietuvos derybininkų pasiekimas.

Dokumentuoti atsiminimai ir pastebėjimai, susikaupę autoriui 1990–2015 metais aktyviai dalyvaujant atkuriant ir nustatant Lietuvos sienas. Pasakojama apie derybas su gretimomis valstybėmis, jų metu kilusius esminius nesutarimus, buvusius probleminius ruožus bei vienokių ar kitokių sprendimų priėmimo motyvus ir argumentus, pateikiami pagrindiniai Lietuvos sienų delimitavimo ir demarkavimo derybų momentai po 1990 metų ir šių sienų susidarymo nuo pat LDK laikų aplinkybės.