Gamtos transformacijos. Modernybė ir antropocenas
Qty
Naujai
pasirodę antropoceno diskursai pasakoja, kaip „mes čia atsidūrėme“, „kas
kaltas“ ir „kur link einame“. Modernybė, jos eksploatacinis santykis su gamta
bei centre esantis Žmogus yra didieji kaltininkai, todėl skelbiamos programos
išeiti anapus modernybės, ją palikti ir pamiršti. Tačiau ar galime išeiti
anapus modernybės? Ši knyga norėtų atskleisti, kaip modernybė vis dar veikia
mūsų mąstymo prielaidose ir siekiuose įveikti ją pačią. Modernybę ir
antropoceną produktyvu nagrinėti ne kaip atskiras epochas, kurių viena keičia
kitą, bet kaip tikroves, glaudžiai susijusias genetiniu ryšiu. Knygoje
pasirinkta genealoginė-hermeneutinė prieiga leidžia klausti, kokia gamta
transformuojasi, kokios gamtos pabaigą skelbė vėlyvoji modernybė, su kokia gamta
turime reikalą antropocene? Kiek pati gamta dar lieka tikrove, o kiek –
„hibridu“, utopija, vieta, kurion grįžti motyvuoja nostalgija? Kas antropocene
yra pats žmogus sužalotos ir nykstančios gamtos akivaizdoje? Kaip galėtų būti
įgyvendinta žmogaus atsakomybė už jo techninės veiklos poveikį klimato kaitai?