Įmonių teisinių formų konvergencija ir divergencija: ar Lietuvos teisinis reglamentavimas yra patrauklus tarptautiniame kontekste?

Po Nepriklausomybės atkūrimo nauja Lietuvos teisės sistema buvo kuriama labai sparčiai, ne visada nuosekliai ir kol kas nepasižymi stabilumu. Praėjus daugiau nei ketvirčiui amžiaus nuo Nepriklausomybės ne tik galima, bet ir reikia pradėti vertinti verslo teisinio reglamentavimo Lietuvoje kokybę, siekiant atsakyti į klausimą, kas trukdo Lietuvos ekonominei pažangai, jos visuomenės verslumui  augti.

Idėja parengti skaitytojams pristatomą mokslo studiją kilo Vilniaus universiteto Privatinės teisės katedros mokslininkams, besidomintiems įmonių teise ir apskritai verslo teisinio reglamentavimo problematika. Studijoje atlikta lyginamoji kai kurių įmonių teisinių formų reglamentavimo užsienio valstybėse (Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Prancūzija, Švedija ir Vokietija) analizė, siekiant palyginti jį su esama padėtimi Lietuvoje ir atsakyti į klausimą, ar tų įmonių veiklos teisinis reglamentavimas Lietuvoje tobulintinas, ir jeigu taip – kokiomis kryptimis. Iš daugelio šiandien Lietuvoje žinomų įmonių teisinių formų buvo pasirinktos dažniausiai aptinkamos formos – individuali įmonė, akcinė ir uždaroji akcinė bendrovė, ūkinė bendrija ir mažoji bendrija.

Studijoje atliktas ne tik palyginamas Lietuvos ir pasirinktų užsienio valstybių teisinis reglamentavimas,  esamos situacijos įvertinimas Lietuvoje, bet ir pateikiami konstruktyvūs jo tobulinimo pasiūlymai bei rekomendacijos įstatymų leidėjui. Lyginamasis metodas pasirinktas todėl, kad globali tapo ne tik ekonomika, bet ir teisė. Todėl teisinių idėjų, taisyklių ar net ištisinių teisės institutų „skolinimasis“ tampa įprastu dalyku. Ši knyga taip pat gali būti naudinga teisininkams praktikams ir naudojama kaip mokomoji teisės ir ekonomikos studijų priemonė.