Istorija, muziejus ir didaktinė perteikimo problema

Įvairialypis istorijos ir muziejaus santykis yra viena iš pamatinių Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto įvairių studijų programų dalykų temų. Vienas iš svarbių aptariamo santykio aspektų yra didaktinė istorijos perteikimo (jį aiškinant kaip žinių, patirties perdavimą ir įsisavinimą) muziejuje problema. Perfrazuojant vokiečių istorijos didaktikę Ursulą Becher perteikimo (vok. Vermittlung) problema gali būti formuluojama tokiu klausimu: kas vyksta istorinio muziejaus lankytojo, susidūrusio su istorinėmis žiniomis, sąmonėje? Istorinį muziejų suprantame ne kaip istorijos profilio muziejų, bet kaip terminą, talpinantį savyje daugybę muziejų tipų ir formų (miesto ir kultūros istorijos, kraštotyros ir bendruomenių muziejus, muziejus po atviru dangumi, technikos ir mokslo istorijos, meno istorijos muziejus ir t.t.), kurie per muzealijas teikia pranešimus apie praeitį?

Šios metodinės priemonės tikslas yra atskleisti muziejinio perteikimo istoriniame muziejuje struktūrą. Metodinę priemonę sudaro Įvadas, dvi dalys, Išvados ir siūlomos literatūros sąrašas. I dalis skirta muziejiniam perteikimui kaip reikšmingai didaktikos problemai pagrįsti. II dalis skirta konkretiems perteikimo istoriniame muziejuje struktūriniams elementams. Skyrių pabaigose yra metodinei priemonei būtini klausimai ir užduotys perskaitytai informacijai pakartoti ar pasitikrinti.

Metodinės priemonės problematika tiesiogiai siejasi su autorės nuo 2002 metų Komunikacijos ir Istorijos fakultetuose pirmosios ir antrosios pakopos muziejininkystės, kultūros istorijos ir antropologijos, istorijos, archeologijos studijų programose dėstomų kursų temomis. Būtent šių kursų studentai buvo pirmieji, susipažinę ir įvertinę vokiškosios muziejinio perteikimo sampratos specifiką.