Tikimybių teorijos paskaitos

„Tikimybių teorija nagrinėja dėsningumus tų gamtos reiškinių, kuriuos vadiname atsitiktiniais. Žodis „atsitiktinis“ yra talpus. Pavyzdžiui, prieš ridendami šešiasienį žaidimo kauliuką, negalime pasakyti, koks akučių skaičius iškris. Atsitiktinio eksperimento rezultato nuspėti negalime. Panagrinėkime kitą pavyzdį. Bičiulis ištraukė iš kortų malkos atsitiktinai pasirinktą kortą ir padėjo prieš mane ant stalo nugarėle į viršų. Jis matė kortos piešinį, o aš matau tik jos nugarėlę. Turiu atspėti, kokia tai korta. Mano spėjimas yra atsitiktinis. Tuo tarpu bičiuliui atsakymas yra žinomas. Tikimybių teorija negali pasakyti, kokia bus atsitiktinio eksperimento baigtis. Jos tyrimo objektas – įvairių galimų baigčių tikimybių apskaičiavimas. Pavyzdžiui, žinodamas, kad kortų malką sudaro 52 kortos (kiekvienos rūšies po 13), galiu įvertinti šansus, jog atspėsiu teisingai: vienas iš 52“, – vadovėlio pratarmėje sako jo autorius Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius dr. Mindaugas Bloznelis.

Vadovėlyje išdėstyti tikimybių teorijos pradmenys. Gvildenamos temos ir jų apimtis atitinka vieno semestro universitetinį kursą, skaitomą matematikos ir informatikos disciplinų pirmųjų kursų studentams. Savarankiškam mokymuisi palengvinti teoriniai samprotavimai yra iliustruoti standartiniu uždavinių rinkiniu.