Ankstyvoji pagalba vaikams, turintiems klausos sutrikimų. Rekomendacijos sistemai Lietuvoje tobulinti. Ekspertinis darbas
Qty
Kiekvienais metais Lietuvoje gimsta apie 30–40 naujagimių, kurie turi didelių klausos
sutrikimų arba yra visiškai kurti. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad
kochlearinė implantacija (arba klausos implantacija) yra saugus ir
efektyvus būdas kurtumui gydyti. Lietuvoje pirmosios kochlearinės
implantacijos atliktos 1998 metais, o pastaraisiais metais atliekama
apie 50 implantacijų kasmet. Dauguma implantuojamų asmenų – vaikai. Tiek
Lietuvoje, tiek kitose šalyse atlikti tyrimai rodo didžiulę
kochlearinės implantacijos rezultatų diferenciaciją. Be fziologinių
veiksnių, klausos ir kalbos raidos rezultatai po implantacijos taip pat
priklauso nuo tėvų motyvacijos, įsitraukimo į vaikų lavinimo procesą,
sveikatos, socialinių, švietimo paslaugų prieinamumo ir kitų veiksnių.
Šių rekomendacijų tikslas – suformuluoti konkrečius pasiūlymus, kaip
tobulinti vaikų, turinčių klausos sutrikimų, ankstyvosios pagalbos
sistemą Lietuvoje. Rekomendacijos parengtos skirtingiems kochlearinės
implantacijos proceso etapams tobulinti ir apima švietimo, socialinės ir
sveikatos apsaugossritis. Skiriami šeši pagrindiniai šio proceso
etapai: 1) naujagimių klausos patikra ir įgimto klausos sutrikimo
diagnostika; 2) klausos lavinimas nustačius klausos sutrikimą; 3)
sprendimo priėmimas, implantacija; 4) implanto įrangos techninis
aptarnavimas; 5) klausos lavinimas po implantacijos; 6) rezultatų
stebėsena ir analizė. Rekomendacijos parengtos 2017–2019 metais Vilniaus
universitete įgyvendinant mokslinių tyrimų projektą „Vaikų su
kochleariniais implantais socialinės integracijos iššūkiai Lietuvoje“.
Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba, sutartis Nr. S-MIP-17-111.
Leidinys skirtas mokslininkams, medikams, pedagogams, politikams,
kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų bendruomenės nariams.