Elektroninių knygų prieiga Lietuvoje, 2020 metai

Duomenų ir tyrimų apie elektroninių ir garsinių knygų leidybą nėra daug, o iš esamų sudėtinga susidaryti vaizdą apie tokių knygų leidybą ir ypač jų realią pasiūlą (t. y. tai, ką galima įsigyti arba perskaityti nemokamai).

Tyrimas siekia nustatyti legaliai ir nelegaliai viešai prieinamų internete elektroninių knygų asortimentą lietuvių kalba ir atlikti lyginamąją analizę žanro, leidyklų, leidimo metų, formatų ir kt. aspektais, atskleidžiant legaliai ir nelegaliai prieinamų elektroninių knygų lietuvių kalba pasirinkimo asortimentą, taip prisidedant prie efektyvesnių kovos su knygų piratavimu priemonių tobulinimo.

Esminiai aspektai

• Skaitantiems elektroniniu formatu lietuviškai pasirinkimas legalioje prieigoje yra gerokai mažesnis nei nelegalioje: 2020 metų pabaigoje legalioje prieigoje buvo apie 6 tūkst., o nelegalioje – per 15 tūkst. elektroninių knygų pavadinimų.
• Didžioji dalis elektroninių knygų nelegalioje prieigoje yra parengtos iš spausdintų knygų, pačių nelegalių svetainių vartotojų, o ne leidėjų.
  
• Apie 10–25 proc. legalių elektroninių knygų yra patekusios į nelegalią prieigą.
  
• Didžiausias elektroninių knygų pasirinkimas yra interneto bibliotekoje ibiblioteka.lt.
  
• Nelegalioje prieigoje galima rasti beveik visas populiariausių dešimtukų bibliotekose knygas elektroniniu formatu, legalioje prieigoje – apie penktadalį.
• Didžiausi elektroninių knygų leidėjai lietuvių kalba – leidyklos „Alma littera“, „Svajonių knygos“, „Vyturys“ bei akademinės institucijos – KTU leidykla „Technologija“, VGTU leidykla „Technika“.
  
• Vidutinė elektroninės knygos kaina siekė 5 eurus, garsinės – 10 eurų.
  
• Elektroninių knygų leidyba kiek didesnį pagreitį įgijo 2007 metais, o garsinių – 2015 metais.
  
• Garsinių knygų lietuvių kalba pasirinkimas mažas – vos 269 legaliai prieinami pavadinimai.