Ekologinė etika: ištakos ir dabartis

Monografijoje filosofijos akiratyje analizuojamos ekologinės problemos, apibrėžiama ekologinė etika, jos tapsmas, aprėpiantis pagrindines žmogaus dorovinio santykio su gamta motyvacijos formas. Knyga skirta aptarti aktualią ekologinės etikos problematiką, žmogaus fenomeno vietą biosferoje ir jo moralinę atsakomybę. Knygos turinį sudaro ekologinės etikos ištakų, jos formavimosi vingių ir dabartinės būklės tyrimai, kurie atskleidžia tam tikrą apibendrinantį vaizdą apie šią taikomojo pobūdžio etikos sritį. Darbe siekiama apibrėžti praktines, mokslines bei filosofines šiuolaikinės ekologinės etikos kilimo prielaidas ir išryškinti jos vietą dabarties kultūroje. Knyga susideda iš šešių skyrių ir pradedama ekologinės problemos kilmės, turinio ir priežasčių analize. Antrajame skyriuje projektuojamos metodologinės prielaidos minėtai problemai spręsti. Čia apibrėžiama ir ekologinės etikos vieta bei vaidmuo šiame procese. Trečiasis skyrius skirtas religijos, kaip žmogaus ir gamtos sąveikos arbitro, moraliniam vaidmeniui aptarti. Ketvirtajame skyriuje nušviečiama šiuolaikinės ekologinės etikos priešistorė, kuri apima XVIII–XIX amžių Europos ir Šiaurės Amerikos mąstytojų metafizines, natūralistines ir humanistines tezes žmogaus ir gamtos santykio klausimu. Kaip XX a. pirmojoje pusėje buvo sukurtos pirmosios bioetikos ir ekologinės etikos doktrinos ir kaip buvo toliau plėtojami šios krypties tyrimai – tai penktojo skyriaus turinys. Paskutiniame skyriuje išryškinama ir pagrindžiama ekologinės etikos pagrindinių kategorijų