Humanities

Mokslinių darbų rinkinyje publikuojamas Jono Šliūpo 1887 m. Niujorke lenkų kalba išleistos brošiūros „Litwini i Polacy“ („Lietuviai ir lenkai“) vertimas į lietuvių kalbą, taip pat išversta į lietuvių kalbą šios brošiūros Jono Vitarto (Jan Witort) parašyta plati kritinė recenzija „Litwomani“ ..

Mokslo informaciniame leidinyje atskleistas knygrišystės paveldui skirtinas Leono Panavo (1944–2011) įrištų leidinių asmeninis rinkinys. Knygrišys kilo iš Ignalinos krašto, įgijo metalo apdirbėjo profesiją, daugiausia dirbo Vilniaus gamyklose. Knygrišystės mokėsi savarankiškai ir konsultuodamasis su..

Knyga „Kariai. Betonas. Mitas. Antrojo pasaulinio karo Sovietų sąjungos karių palaidojimo vietos Lietuvoje" – tai mokslinis pasakojimas apie Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietas Lietuvoje, jų atsiradimą, išnaudojimą politiniais ir ideologiniais tikslais sovietm..

Tai antra autorių knyga apie lietuviškas vertybes etnolingvistų žvilgsniu. Vertybės – žmogaus kaip dorovinio individo dvasinių ir intelektualinių pozicijų formavimosi bei jų transformavimosi į konkrečius poelgius veiksnys, reikšmingiausia dorovinio elgesio, kultūros sritis, apimanti tai, ką per ..

Bibliografijos rodyklėje pateikiami Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedros profesorės Dainoros Pociūtės-Abukevičienės 1991–2017 metais publikuoti darbai. Medžiaga rodyklei, o taip pat chronologiškai grupuojamam leidinio skyreliui apie profesorės ekspertinę ..

Rodyklės esmę sudaro leidiniai ir straipsniai, skirti Mažosios Lietuvos periodinei spaudai. Leidiniai apima 1904–1913 metų lietuviškosios periodinės spaudos publikacijas. Straipsniuose suglaustos žinios apie Lietuvininkų krašto politinio, visuomeninio, kultūrinio ir tikybinio gyvenimo aktualijas. Ta..

Gebėjimas sklandžiai kalbėti viešoje aplinkoje svarbus kiekvienam žmogui – renginiuose, laikant egzaminą, kalbantis su galimu darbdaviu, prezentacijose ar derybose, teismo posėdžiuose. Geriausias iškalbos mokytojas yra gyvenimas, patirtis, tačiau juk negalì būti visų galų meistras, tad karta..

Šio tyrimo objektas yra XVI–XIX a. pradžios buvusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) žemių valdų rankraštiniai žemėlapiai ir planai. Leidinio įvade-studijoje pristatomi kartografiniai dokumentai kaip istorijos šaltiniai, išryškinant jų naudojimą LDK istorijos tyrimuose; aptariama ka..

Mokymo medžiaga skirta susipažinti su vienu katastrofos laikotarpio reiškiniu – nacmečiu ir jo sociokultūrine situacija. Tai Vilniaus universiteto Filologijos fakultete dėstomo kurso „XX amžiaus lietuvių literatūra“ tema. Sociokultūriniai faktai rinkti iš įvairių šaltinių (periodikos, apžvalgų), nau..

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorius, buvęs fakulteto dekanas, Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros vedėjas Alfredas Bumblauskas švenčia asmeninę sukaktį. Profesoriui, televizijos laidų vedėjui, ne kartą išrinktam įtakingiausiu visuomenės veikėju, sukanka 60. Ši..

Monografijoje nagrinėjama sudėtinga ir gausaus istoriografinio įdirbio neturinti XIX a. Lietuvos istorijos tema – socioekonominė verslo istorija, konkrečiau – Vilniaus pirklių socialinė ir ekonominė istorija. Atskleidžiama etnokonfesinė ir socialinė pirklių sluoksnio dinamika, jos pokyčiai X..

„Tiurkų istorija ir kultūra Lietuvoje. Turks' history and culture in Lithuania" -  straipsnių rinkinys, parengtas pranešimų, skaitytų tarptautinėje mokslo konferencijoje, skirtoje 615-osioms totorių ir karaimų apgyvendinimo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje metinėms, pagrindu.Straips..

Knygoje tiriama, kaip po Pirmojo pasaulinio karo traukydamos apdilusius dviejų gretutinių imperijų pančius kūrėsi modernios Baltijos valstybės. Jų tarptautinę ir vidaus padėtį veikė tų imperijų vietoje atsinaujinusios abi didžiosios galios ligi vėl priartėjusio dar globalesnio karo. Pirmiausia tos g..

Ši monografija yra pirmas sistemingas bandymas remiantis gausiais archyviniais šaltiniais tirti skirtingų konfesinių bendruomenių išlaikomų špitolių veiklą Vilniuje XVI‒XVIII a. Joje atskleidžiama, kaip Vilniuje klostėsi špitolių tinklas, kokią įtaką šiam procesui turėjo miesto raidos ypatybės ir re..

Monografijoje tiriamas po Pirmojo pasaulinio karo atsikūrusios Lietuvos valstybės posūkis į socialinę pažangą, aiškinama, kaip valstybingumas padėjo įveikti užsikonservavusias socialines negandas ir timptelėjo mūsų šalį modernėjimo linkme. Pirmiausia aptariama visuomenės socialinė struktūra pirmosio..

Ši monografija yra ilgos ir nelengvos, tačiau labai įdomios ir kupinos iššūkių kelionės po reikšmės pasaulį kalboje rezultatas. Knyga skirta sinchroninei mentalinių veiksmažodžių semantinės kaitos analizei bei epistemiškumo domeno (episteminis modalumas ir evidencialumas) raiškos ir turinio ..