Humanities

Monografijoje analizuojami lenkų ir rusų kalbų kontaktai leksikos lygmeniu bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raštijos vaidmuo šiame procese. Šiame tyrime pateikiama mokslinė medžiaga, kuri gali būti aktuali studijuojant rusų literatūrinės kalbos istoriją: leksinius polonizmus, atskleistus XVI ..

Monografijoje lingvistiniu požiūriu ištirta ir aprašyta svarbiausių lietuviškų XVI–XVIII a. kalvinistų giesmynų redagavimo istorija. Didžiausias dėmesys skirtas Knygos nobažnystės (1653) giesmynui. Ypač detalizuotas intensyviausiai taisytas leidinių lygmuo – ortografija; pateiktos hipotezės ..

Mokymo priemonė „Šiuolaikinė lenkų kalba. Lenkų kalbos Lietuvoje specifika“ („Współczesny język polski. Swoistość języka polskiego na Litwie“) skirta pirmosios pakopos humanitarinių krypčių studentams. Šioje priemonėje atsižvelgiama į specifines lenkų kalbos kultūros ugdymo Lietuvoje problemas. Kiek..

Pačioje Šaltojo karo pradžioje, vos nusileidus geležinei uždangai, turėjusiai izoliuoti į Sovietų Sąjungos gniaužtus patekusias valstybes, pradėtos radijo transliacijos ištisus dešimtmečius pavergtoms šalims buvo vienintelė vilties žinutė. Vilties, kad Jungtinės Amerikos Valstijos žino apie ..

Monografijoje aptariamos širvintiškių patarmės šiaurinės dalies daiktavardžio kategorijos, linksniavimas, linksnių formų ikoniškumas, sinkretizmas, natūralioji kamienų hierarchija, jų stabilumas ir produktyvumas. Rekonstruojama prieš Leskieno dėsnio veikimą buvusi daiktavardžio sistema. Nustatyt..

Knygoje susitelkiama ties šiuolaikine lietuvių literatūra, brėžiant jos raidos kontūrus sovietmečiu ir atgautos nepriklausomybės metais. Vienas svarbiausių šios knygos argumentų – lietuvių literatūrą pamatyti iš platesnės perspektyvos. Į knygos teorinių tyrinėjimų lauką patenka artimiausių R..

XIX a. rusų romanas šiandien laikomas vienu didžiausių Rusijos indėliu į pasaulio kultūros istoriją. Fiodoro Dostojevskio (1821–1881) ar Levo Tolstojaus (1828–1910) pavardės iš kino, televizijos ekranizacijų ar teatro pastatymų žinomos net ir tiems, kurie jų romanų niekada nėra skaitę. Kai k..

Nors žodis „ontologija“ filosofijos žodyne atsirado tik XVIII amžiaus pradžioje, klausimas apie tai, kas iš tikro yra, buvo iškeltas jau tada, kai atsirado pati filosofija, t. y. kai pirmieji filosofai ėmė klausti apie tikrovės pirmąjį pradą, tai tikrovei suteikiantį tiek galutinį pagrindą, tiek vie..

Ši knyga – tai bandymas prieiti prie Lietuvos žydų religinės (iš dalies ir filosofinės) minties paveldo tokiu būdu, kad atsiskleistų jo situacija modernių laikų religijotyrinių ir kai kurių filosofinių idėjų bei kategorijų kontekste, diskutuojant su religijotyroje įsitvirtinusiomis tokiomis kategori..

Monografijoje svarstomi teoriniai ir praktiniai literatūros intermedialumo klausimai: kaip besiformuojančios literatūros intermedialumo studijos įprasmina medijos sąvoką, kokiu pagrindu tam tikri teksto aspektai siejami su konkrečia medija, kaip literatūra aktyvuoja su kitomis medijomis siej..

Straipsnių rinkinyje, parengtame pagal 2013 m. lapkričio 7–8 d. Vilniaus universitete vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje, skirtoje 1588 m. Trečiojo Lietuvos Statuto priėmimo 425 metų sukakčiai, perskaitytus pranešimus, Lietuvos ir užsienio istorikai analizuoja ne tiek Statuto turinį, ..

Mokslinių darbų rinkinyje publikuojamas Jono Šliūpo 1887 m. Niujorke lenkų kalba išleistos brošiūros „Litwini i Polacy“ („Lietuviai ir lenkai“) vertimas į lietuvių kalbą, taip pat išversta į lietuvių kalbą šios brošiūros Jono Vitarto (Jan Witort) parašyta plati kritinė recenzija „Litwomani“ ..

Mokslo informaciniame leidinyje atskleistas knygrišystės paveldui skirtinas Leono Panavo (1944–2011) įrištų leidinių asmeninis rinkinys. Knygrišys kilo iš Ignalinos krašto, įgijo metalo apdirbėjo profesiją, daugiausia dirbo Vilniaus gamyklose. Knygrišystės mokėsi savarankiškai ir konsultuodamasis su..

Knyga „Kariai. Betonas. Mitas. Antrojo pasaulinio karo Sovietų sąjungos karių palaidojimo vietos Lietuvoje" – tai mokslinis pasakojimas apie Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietas Lietuvoje, jų atsiradimą, išnaudojimą politiniais ir ideologiniais tikslais sovietm..

Tai antra autorių knyga apie lietuviškas vertybes etnolingvistų žvilgsniu. Vertybės – žmogaus kaip dorovinio individo dvasinių ir intelektualinių pozicijų formavimosi bei jų transformavimosi į konkrečius poelgius veiksnys, reikšmingiausia dorovinio elgesio, kultūros sritis, apimanti tai, ką per ..

Bibliografijos rodyklėje pateikiami Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedros profesorės Dainoros Pociūtės-Abukevičienės 1991–2017 metais publikuoti darbai. Medžiaga rodyklei, o taip pat chronologiškai grupuojamam leidinio skyreliui apie profesorės ekspertinę ..