Humanities

Studijoje naudojamas sakytinės istorijos (angl. oraI history) metodas, kuriuo analizuojami visos visuomenės arba jos grupių subjektyvūs įsitikinimai, nuomonės ir nuostatos. Pagrindinis studijos šaltinis yra dešimties Lietuvos moterų biografiniai interviu. Juos pasitelkiant analizuojamos moterų patir..

Vieno žymiausių 20 amžiaus lietuvių kalbininkų Prano Skardžiaus darbai išspausdinti penkiuose "Rinktinių raštų" tomuose (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996–1999). Septintajame tome paskelbtos nelietuviškų žodžių, vietovardžių ir asmenvardžių rodyklės, o knygos pabaigoje pateikta iš..

„Dainoros Pociūtės monografijoje Lietuvos Reformacija atidengiama nagrinėjant ją kaip šio judėjimo asmenybių ir idėjų istoriją. Asmenybės ir idėjos yra reti, galima sakyti, nauji tyrimų objektai ir diskursai mūsų Reformacijos istoriografijoje. Asmenybių pasirinkimas yra nepaprastai vykęs, ne..

Monografija "Miestai ir kalbos II. Sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis" - jau keletą metų trunkančių miestų gyventojų kalbinio elgesio tyrimų tęsinys. Ji parengta analizuojant dviejų mokslinių projektų duomenis: „Kalbų vartojimas ir tautinė tapatybė Lietuvos miestuose“ ir „Sociolingvistinis Liet..

Šioje monografijoje įvardyti Vakarų teisės tradicijos bruožai leido ne tik identifikuoti pagrindines konstitucines idėjas (valstybė, valdžia ir vertybės), bet ir svarbiausias konstitucines vertybes sujungti į tris dideles grupes, kurios čia įvardytos teisės viešpatavimu, demokratija ir žmogaus..

Ši knyga supažindina su archeologiniais, istoriniais tyrimais, leidžia atskleisti ankstyvąją, pirminę natūralią etnokultūrinę sąrangą, istorinių laikų Lietuvos teritorinę struktūrą, leidžia pažinti regionų kalbinius, etnomuzikinius, etnoarchitektūros, drabužių bruožų panašumus ir skirtumus, o gy..

Tai publikuotų ir atrinktų rankraštinių Urbučio recenzijų tomas. Šiam prasmingam mokslinės veiklos žanrui Profesorius neabejingas nuo pat akademinės karjeros pradžios. Iš recenzijų matyti, kad Urbutį domina baltų kalbų žodžiai ir žodynai: žodžių kilmė, santykiai su kaimynų (ypač slavų) leksika, senų..

Šios knygos tikslas – pažiūrėti į normos mokymą kiek kitaip: akcentuojama ne pati klaida (išskyrus kai kurias leksikos klaidas), o parodoma, kokia turi būti norminė vartosena, ji paremiama glausta teorija. Netaisyklingi kalbos vartosenos atvejai pateikiami tik užduotyse. Taip norėta išvengt..

„Jaunimas istorijos skersvėjuose. Lietuvos jaunimo spauda 1918–1940 metais" – monografijos pobūdžio kelių dešimtmečių knygotyrinis darbas. Gausiais archyviniais ir dokumentiniais šaltiniais paremta monografija skirta 1918–1940 m. Lietuvos jaunimo spaudos istorijai. Analizuojama apie 3000 leidinių: p..

Japonų raštija kūrėsi veikiama kinų kalbinės, kultūrinės, literatūrinės tradicijos, pasiduodama jos įtakoms, perimdama žemyne įsitvirtinusius vaizdinius ir simbolius, brėždama prasminių sąsajų linijas. Pasitelkiant Tang dinastijos (618–907) poeziją, tūkstantmečio senumo Japonijos grožinę pro..

Leidinyje, skirtame lietuvių bei užsienio studentams, pateikiamos apibendrintos įvadinės žinios apie Vilniaus poetinius įvaizdžius lenkų ir lietuvių poezijoje, taip pat publikuojami empirinės medžiagos pavyzdžiai. Šis sintetinis darbas turėtų padėti susipažinti su turtinga poetine Lietuvos s..

Ši monografija – tai pirmasis tyrinėjimas Lietuvoje, skirtas 1990-2006 metais mūsų šalyje išleistų dvikalbių žodynų megastruktūros, makrostruktūros ir mikrostruktūros analizei...

VU Filologijos fakulteto polonistų parengtas mokslinių darbų rinkinys Czesław Jankowski (1857–1929) – między „tutejszością” a europejskością (Czesławas Jankowskis (1857–1929) – tarp „čionykštiškumo“ ir europietiškumo) yra skirtas iš Ašmenos apskrities kilusio lenkų rašytojo, poeto, vertėjo i..

Grafas Jurgis Plateris (Jerzy hrabia Plater;1810–1831) – vokiečių kilmės sulenkėjusios Žemaitijos dvarininkijos atstovas. Įgijęs filologo išsilavinimą senajame Vilniaus universitete, jis tapo vienu svarbiausių XIX a. pirmosios pusės Lietuvos bajoriškojo lituanistinio sąjūdžio dalyvių, lietuvių k..

Darbo tikslas – sinchroniškai ištirti pirminių vardažodžių šaknų fonotaktinę struktūrą. Tai pirmoji knyga baltų kalbotyroje, gvildenanti lietuvių vardažodžio šaknies sandarą.  Knyga naudinga aukštųjų mokyklų dėstytojams, studentams filologams...

Šioje monografijoje nuodugniai aprašoma bendrinės latvių kalbos vietos prieveiksmių semantinė struktūra: trumpai pristatomas bendrinės latvių kalbos vietos prieveiksmių inventorius; remiantis opozicijų teorija išskiriami integraliniai ir diferenciniai požymiai; remiantis integraliniais ir diferencin..