Lietuvių bendrinė tartis. Norminimo istorija ir dabartis

Knygoje aprašomos lietuvių bendrinės tarties atsiradimo sąlygos ir aplinkybės XIX–XX a. sandūroje, jos norminimas ir vartojimas tarpukario Lietuvoje, sovietmečiu ir atkūrus nepriklausomybę 1990 metais.

Šio kalbos lygmens norminimo pagrindus paklojo Jonas Jablonskis 1901 m. gramatikoje. Tarpukariu lietuvių profesionaliojo teatro kūrėjų ir Lietuvių kalbos draugijos kalbininkų pastangomis bendrinė tartis tapo tikrove. Išugdytas nors ir nedidelis išsilavinusių žmonių sluoksnis, kuriam toji tartis buvo tapusi profesinės veiklos įrankiu ir saviraiškos dalimi.

Nuėjusi neilgą raidos kelią šiandien bendrinė tartis kelia įvairių klausimų dėl jos kodifikacijos sąstingio, kai kurių sustabarėjusių normų, todėl reikalauja atidžios normintojų peržiūros. Studijoje aptariami diskusiniai tarties normų atvejai, rašoma apie bendrinės tarties vartojimo ypatumus šiandieninio teatro, radijo, televizijos, švietimo sistemos ir kitose srityse. 

Ši bendrinės tarties norminimo istorijos apybraiža yra pirmasis mėginimas mūsų kalbotyroje parašyti analitinę šio kalbos lygmens istoriją, kurioje būtų parodytas ilgas ir sudėtingas jos raidos kelias, apžvelgtos šių dienų tarties funkcionavimo ir kodifikacijos ypatybės. Tikimasi, kad visa tai galėtų padėti spręsti ir dabartinius tarties norminimo bei ugdymo klausimus. Manytina, kad šis darbas galėtų papildyti ir pagal kalbos lygmenis rašytiną lietuvių kalbotyros istoriją.

Be istorinės apžvalgos, studijoje keliamas tikslas nuodugniai išanalizuoti dabartinės bendrinės tarties funkcionavimo ypatumus įvairiose jos vartojimo srityse, aptarti probleminius dabartinių tarties normų klausimus, ieškoti atsakymų, kaip jas būtų galima patikslinti ir priartinti prie vartosenos.