Lietuvos mokslo periodikos leidyba. Nuo spausdintų žurnalų iki skaitmeninių ekosistemų

Knygoje nuo atsiradimo XIX a. pr. iki šių dienų sistemiškai išanalizuota Lietuvos mokslo periodikos leidyba kaip nuolat besikeičianti ir prie mokslo politikos, valstybės bei verslo lūkesčių prisitaikanti formalios dokumentinės komunikacijos priemonė, užtikrinanti ilgalaikę ir sisteminę mokslo žinių sklaidą. Atskleidžiama dar mažai tyrinėta Lietuvos mokslo periodikos raida mokslo komunikacijos kontekste, apimant ir tradicinę spausdintą, ir šiuolaikinę skaitmeninę leidybą bei analizuojant svarbiausius transformacijos etapus, jų įtaką mokslo bendruomenės bendradarbiavimui ir žinių mainams. Autoriai papildo mokslo komunikacijos grandinės (autorius–leidėjas–skaitytojas) tyrimus, padeda suprasti, kaip technologiniai pokyčiai veikė (ir tebeveikia) mokslo periodiką, jos prieinamumą bei sklaidą, parodo, kaip technologinė pažanga nuosekliai formuoja naujas galimybes mokslo periodikos leidybai, kokios šių pokyčių pasekmės mokslo komunikacijai, ir suteikia progą naujai pažvelgti į ateities galimybes.