Monographs

Monografijoje apibendrinta ir kritiškai įvertinta per dvidešimt metų susiformavusi turto ir verslo vertinimo sistema, pačios vertintojų bendruomenės branda, naujų vertybių ir prioritetų atsiradimas, sklaida ir įgyvendinimas ir, žinoma, sistemos transformavimo galimybės, kryptys ir įveikiamos ar neįv..

Šaltinių leidinyje publikuojami XVIII a. 8–9 dešimtmečiais parengti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sausumos kelių ir tiltų aprašymai. Šią reviziją inicijavo Iždo komisija. Jos metu valstybės pareigūnai apvažiavo ir apžiūrėjo svarbius kelius, vertino pravažumą gerinusių inžinerinių įrengin..

The monograph presents a new approach at interpreting those dialogues of Plato that conditionally could be called as dialogues about the Soul. The novelty of the interpretation lies in an effort to treat the dialogues, and antique philosophy in general, from the point of view of the subject of philo..

Šiame sakytinės istorijos metodui skirtame leidinyje keliamas klausimas, kaip sukurti gerą sovietmečio sakytinės istorijos šaltinį, kaip jį parengti archyvui ir ką pravartu žinoti tokį šaltinį analizuojant. Leidinyje aptariama sakytinės istorijos metodo esmė, prielaidos ir pagrįstumas, diskusijos ap..

Knygoje aptariami daiktai su emaliu, aptikti II–V a. pirmos pusės Lietuvos archeologijos paminkluose. Pateikiama emaliuotų dirbinių chronologija, paplitimas Lietuvoje ir didesnėje Rytų Europos teritorijoje, išskiriami jų gamybos centrai. Emaliuoti daiktai rodo svarų vakarų ir rytų baltų genčių indėl..

Monografija „Politinis lūžis ekrane: (po)komunistinė transformacija Lietuvos dokumentiniame kine, videokronikoje ir televizijoje“ – tai pirmasis mokslininkų žvilgsnis į politinių ir socialinių transformacijų, vykusių 1987–1991 metais, vaizdavimą ir refleksiją Lietuvos dokumentiniame kine, videokroni..

Monografijoje bandoma atsakyti į klausimą, kas lemia pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis Lietuvoje ir kitose pokomunistinėse Europos Sąjungos šalyse narėse. Aiškinamasi, kas lėmė, kad pasitikėjimo trajektorijos tarp šio regiono valstybių gana ryškiai išsiskyrė. Atkūrus nepriklausomybę, Lietu..

Nepaisant J.-F. Lyotard’o diagnozuotos „didžiojo pasakojimo“ mirties ir šiuolaikinių rašytojų „nušauto“ siužeto, pasakojimai tebegyvuoja knygų ir žurnalų puslapiuose, ekranuose, mūsų pokalbiuose ir sapnuose. XX amžiuje į pasakojimą imta žiūrėti kaip į universalų, meno rūšies neribojamą fenomeną. Tai..

Monografijoje nagrinėjami nesaugumo dėl darbo – subjektyvios darbuotojų reakcijos į numanomus nepageidaujamus darbo sąlygų pokyčius ar darbo vietos netektį – psichologiniai ypatumai. Socialinių ir ekonominių veiksnių kaita ir darbo pasaulio nenuspėjamumas lemia intensyvius pokyčius organizaci..

Knygoje dėmesys sutelkiamas į dviejų modernaus miesto dėmenų – miesto plėtros ir sanitarinės infrastruktūros pokyčių – tarpusavio sąveiką XIX a. antrosios pusės – XX a. pradžios Rusijos imperijos gubernijų centruose Vilniuje, Kaune ir Gardine. Pirmasis dėmuo leidžia pažinti šių modernėjančių mie..

Monografija "Miestai ir kalbos II. Sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis" - jau keletą metų trunkančių miestų gyventojų kalbinio elgesio tyrimų tęsinys. Ji parengta analizuojant dviejų mokslinių projektų duomenis: „Kalbų vartojimas ir tautinė tapatybė Lietuvos miestuose“ ir „Sociolingvistinis Liet..

Knygoje analizuojama Lietuvos profesionalios istoriografijos genezė ir sklaidos tradicija 1883–1940 metais. Monografijos aktualumą ir naujumą nužymi integralus ir sintetinis žvilgsnis į Lietuvos nacionalinės istoriografijos tapsmą. Pasitelkiamas tarpdisciplininis požiūris ir lyginamoji perspektyva, ..

Monografijoje dėstomi pagrindiniai originalios logistinės kapitalo valdymo teorijos principai. Kapitalo valdymas esant ribotiems ištekliams leidžia tiksliau ir teisingiau apskaičiuoti kai kurias finansines operacijas: palūkanas, diskontuoti vertines išraiškas, nustatyti pinigų vertes ir kt. Skiriama..

Monografijoje svarstomi teoriniai ir praktiniai literatūros intermedialumo klausimai: kaip besiformuojančios literatūros intermedialumo studijos įprasmina medijos sąvoką, kokiu pagrindu tam tikri teksto aspektai siejami su konkrečia medija, kaip literatūra aktyvuoja su kitomis medijomis siejamus ypa..