Kalbos konstruktorius. Įvadinės paskaitos

Ši knygelė atsirado visai paprastai – parašiau ją savo studentams, kuriems dėstau Kalbotyros įvadą, o viena svarbių to kurso metaforų yra konstruktorius. Konstruktorius todėl, kad noriu parodyti, kaip veikia kalba: ji turi daugybę dalių, kurias jungiant išeina sudėtiniai mazgai, o šie dedami į dar didesnes konstrukcijas – ir taip, pasitelkdama įvairias dalis ir jų valdymo principus, veikia visa komunikacinė sistema. Toks palyginimas leidžia pabrėžti, kad domėdamiesi kalbos – kaip ir kitų mokslų – dalykais, visada turime klausti ir siekti paaiškinti, kaip jie veikia ir kam jų reikia. Antraip gaišti laiką nėra prasmės. Mano tikslas buvo aprašyti kalbos modulius taip, kad iš jų žingsnis po žingsnio sudėliotume veikiančią sistemą, todėl pradėsime nuo stambiausių vienetų – žodžių junginių ir sakinių, vėliau eisime prie gramatinių kategorijų ir žodžio dalių, tada aptarsime garsus ir baigsime žodynu. Nėra abejonės, kad tokia sistema bus netobula ir jai trūks ne tik kai kurių dalių, bet ir ištisų modulių. Nepaisant to, tikiuosi, kad pats konstravimas padės perprasti pagrindinius kalbos veikimo principus, kuriuos galėsite pritaikyti tolesnėse studijose.