Kieno saugumas? Kuri tapatybė?
Knygoje nagrinėjamas dviejų tarptautiniuose santykiuose ypač svarbių –
saugumo ir tapatybės – koncepcijų ryšys. Autorius analizuoja saugumą ir
tapatybę kaip „iš esmės ginčijamos“ prigimties reiškinius, aptaria jų vietą
tiek tradicinėse saugumo studijose, tiek naujų kritinių Paryžiaus, Kopenhagos
ir Velso mokyklų teorijose. Knygoje pristatomas originalus analizės modelis,
kuriame saugumas ir tapatybė yra konstitutyviais ryšiais susiję kintamieji,
įgaunantys apčiuopiamą reikšmę tik konkrečių tarptautinių santykių subjektų
tarpusavio sąveikoje. Knygoje plėtojama pagrindinė tezė, kad veikėjų saugumo ir
tapatybės suvokimas vienas kito atžvilgiu nulemia jų tarpusavio santykių būklę
– bendradarbiavimą, konfliktą, kaimynystę ir koegzistavimą. Autorius taiko šį
teorinį modelį Lietuvos santykiams su JAV, Rusija ir Europos Sąjunga nagrinėti,
siūlo naujų kritinių ir kartais provokuojančių įžvalgų apie Lietuvos valstybės
ir visuomenės santykį bei Lietuvos užsienio politikos evoliuciją.