Inkunabulų paveldas Lietuvoje ir pasaulyje

Mokomojoje knygoje nagrinėjamas spaudos pirmagimių – XV amžiuje Europoje spausdintų knygų, vadinamųjų inkunabulų, – paveldas. Aiškinamasi, kas būdinga inkunabulams, kaip jie radosi. Svarstoma, kas laikytinas pirmosios spausdintinės knygos kūrėju, kiek iš viso galėjo būti išspausdinta inkunabulų. Aptariami inkunabulų telkiniai Lietuvoje, jų raida. Pasakojama apie pirmąjį Lietuvos inkunabulą – Martyno „Agendą“ (1499), lituaninį inkunabulą – H. Schedelio „Kroniką“ (1493), kitus svarbius mums inkunabulus, didžiausius jų telkinius pasaulyje, J. Gutenbergo 42 eilučių Biblijos egzempliorių sklaidą. Leidinys galėtų sudominti ir gausesnę auditoriją: bibliofilus, antikvarinės prekybos ir atminties institucijų darbuotojus, taip pat visus, kuriems artima senoji knyga ir jos paveldas.